Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva
Nuomonės
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Mieli „XXI amžiaus“ skaitytojai!

Štai ir praėjo dvi savaitės, kaip mes, laikraščio redakcijos kolektyvas, trumpai pailsėję vėl kimbame į darbus. Gaila, kad ne visi skaitytojai atidžiai skaitė mūsų skelbimus, ir kai kurie nepastebėjo skelbimų apie dviejų savaičių atostogas. Mes – ne politikai, kurie net kelis kartus išeina dviejų ar net trijų mėnesių atostogoms, nors pagal įstatymus ir neturi tokios teisės. Mes taip pat ir ne televizijų darbuotojai, kurie išėję ilgoms vasaros atostogoms kartoja tas pačias laidas ar filmus, vaizduodami, kad „dirba“.

Tačiau ir per tas dvi savaites Lietuvoje ir pasaulyje daug kas įvyko. Karščiai alina ir Lietuvą, ir Europą, Azijos šalis, siaučia įvairūs kataklizmai. Lietuvoje praėjusią savaitę, o ypač savaitgalį, siautėjo audros – su škvalais ir perkūnijomis, su šaknimis išrovusios ar perpus nulaužusios medžius, sugadinusios namus ir net pareikalavusios gyvybių. Liūtys siaubė Europos miestus, o potvyniai Azijoje nusinešė net šimtų ir tūkstančių žmonių gyvybes. Nematytos karščio bangos susilaukė ir Rusijos kaimai bei miestai – kilo gaisrai, žuvo  žmonės. Kai kas teigia, kad tokie kataklizmai – Dievo perspėjimas: žmonijos gyvenimas iškreipiamas įvairiais įstatymais, nepaisoma šimtmečiais įtvirtintų moralės ir dorovės įstatymų.

Matant gamtos išdaigas, nors ir mažesni, bet vis vien nelabai malonūs atrodo ir palengva griūvantys mūsų istorinio pasididžiavimo paminklai. Lyg tyčia, Lietuvos premjerui su didžiule palyda (ir su dviem ministrais), vietoj savęs ir kelių ministrų palikusiam dirbti vyriausiąją finansininkę bei išsirengusiam į kelionę po Baltarusijoje atstatytas lietuviškas pilis, pasirodė perspėjimai, kad griūna Gedimino kalno šlaitai, tad ir Gedimino piliai iškilo nemaža grėsmė. Tikrai nelemtu laiku Lietuvos premjeras atostogauti išvyko ir savo politinį kapitalą užsidirbinėti po Lukašenkos valdomą kaimyninę šalį. Pilies saugumu nėra kam pasirūpinti – kurgi rasi šeimininką, kai iš biudžeto lėšų negalima net tikėtis. Bet gal bent nedidelę dalį premjeras galėjo skirti iš savo brangiai kainuojančios pramoginės kelionės. Juk kiek kainavo ne tik savų pareigūnų darbo, bet ir keliautojus visą savaitę lydėjusio  gausaus būrio baltarusių milicininkų ir saugumiečių apmokėjimas? O kur dar išlaidos kelionei po svetimą šalį pasivažinėti dviračiais organizuoti – ir nakvynes surasti, ir viešojo maitinimo įstaigas numatyti, ir gyventojus bei valdžią informuoti, kad su duona ir druska sutiktų, žurnalistus sukviesti. Reikia manyti, kad tam buvo panaudotas ne „atostogų“ laikas, o intensyvus „tarnybinis“ laikas, trukęs gal ne mažiau visą mėnesį. O tokios išlaidos sunkmečiu yra tikrai nepateisinama prabanga. Tačiau taip buvo nutarta – apžiūrėti kaimyninėje šalyje atstatytas pilis, pamirštant savąsias. Net nedaug pasaulio matę baltarusiai stebėjosi, kaip kaimyninės šalies premjeras po jų kraštą dviračiu važinėjasi, o ne, kaip įprasta tokio valdžios lygio atstovui, lėktuvu skraido. Bet ką padarysi – valdžia geriau mato ir supranta.

Šį savaitgalį Lietuvoje buvo paminėta prieš dvejus metus įvykusi barbariška Rusijos agresija prieš Gruziją – buvo net rašomas laiškas gruzinams ir atvirlaiškiai JAV prezidentui B. Obamai. Nors kai kas Lietuvoje tikina, kad dėl karo su Rusija yra kalta mažoji Gruzija (matyt, tokia logika vadovaujantis ir Lietuvos partizanai, prieš 65 metus priverstinai kovoję su okupacija, buvo kalti), mūsų piliečiai įvertina gruzinų tautos kovos už nepriklausomybę prasmę – kaip supranta ir čečėnų tautos kovos prasmę ir reikšmę. Todėl ne veltui visomis jėgomis gynė ir Lietuvos prokuratūros bei VSD, pasitelkus Rusijos FSB tardytojus, galimais (!) teroro aktais kaltinamą klaipėdietę. Verta atkreipti dėmesį, kad islamo tikėjimą priėmusią lietuvę nuoširdžiai ir iš visos širdies gynė du katalikų kunigai – Alfonsas Svarinskas ir Robertas Grigas bei ses. Nijolė Sadūnaitė – nuo iš sovietinių laikų pasižymėję žmogaus bei tautos teisių kovotojai. Jų ir kai kurių Seimo narių pastangomis teismas „ikiteisminio“ tyrimo metu paleido jau devynis mėnesius įkalinimo izoliatoriuje kalintą merginą. Beje, buvo įrodyta, kad vadinamajam teroro aktui merginą „rengė“ VSD agentai, tyčia apsimetę čečėnų bendraminčiais. Kaip netoli nepriklausomos Lietuvos VSD pažengė nuo LTSR KGB „darbo“ metodų!

Tuo laiku Vilniuje iš Lietuvos ir kai kurių užsienio šalių į savo kongresą susirinko ateitininkai, skaičiuojantys jau šimtametę istoriją. Gerai, kai prisimenami šie tolimi įvykiai, tik blogai, kai kažkada galingai išsirutuliojusi jaunimo organizacija nepriklausomoje Lietuvoje taip ir neįgavo pirmykštės jėgos. Reikia padėkoti pasaulio lietuviams – JAV, Vokietijos, Didžiosios Britanijos ir kitose šalyse prisiglaudusiems ir gyvastį išlaikiusiems ateitininkams, per 50 okupacijos metų išsaugojusiems savo organizaciją ir suteikusiems galimybę ją atkurti išsilaisvinusioje tėvynėje. Juk kaimiškojo jaunimo pavasarininkų organizacija, neturėjusi galimybių išsilaikyti išeivijoje, laisvoje Lietuvoje atsikurti jau nebeįstengė.

Daugiau kaip prieš dvi savaites vadinamieji socialdemokratai (ekskomunistai) paminėjo savo didžiojo veikėjo A. M. Brazausko mirties ketvirtines. Pompastiškas paminėjimas šįkart buvo surengtas Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje. Čia kun. Ričardas Doveika pasakė įspūdingą pamokslą, Brazauską pavadindamas Lietuvos žmonių, visos tautos ir santarvės prezidentu, niekada nenutolusiu nuo Bažnyčios ir buvusiu šalia jos. Tiesa, šventuoju buvęs kompartijos veikėjas dar nebuvo skelbiamas, tačiau jau buvo visai arti to. Mišiose giedojo komunistų valdžios iškelti dainininkai E. Kaniava ir V. Noreika, taip pat su Brazausku artimai bendravusio dainininko V. Prudnikovo dukra I. Prudnikovaitė. Ne vieną dešimtmetį su Brazausku LKP CK ir kitose įstaigose dirbęs dabartinis Seimo vicepirmininkas Česlovas Juršėnas, prisimindamas laidotuvių gedulingas Mišias Arkikatedroje, susižavėjęs sakė: „Šįkart tai buvo ne paprastos mišios, o tikros iškilmės“. O po iškilmių bažnyčioje Kristina Brazauskienė visus susirinkusiuosius pakvietė į savo nuosavybę – viešbutį „Crowne Plaza“ (buv. „Draugystė“), kurį jai dosniai padovanojo prezidento pareigas tada ėjęs Algirdas Mykolas, taip tarsi numatydamas būsimą savo santuoką su antrąja išrinktąja. Viešbutyje įvyko gausi gedulinga vakarienė, kurioje ketvirtinių dalyviai aptarė Brazausko įamžinimo variantus.

Tuo tarpu Ariogaloje į savo įprastą metinį sąskrydį susirinkę politiniai kaliniai ir tremtiniai priėmė rezoliuciją, kurioje reiškiama viltis, kad „jau šių metų pabaigoje ar kitų pradžioje Vyriausybė ras galimybių pradėti didinti sunkmečiu sumažintas pensijas“. Savo įsitikinimą jie motyvuoja viltimi, kad „ekonominis sunkmetis Lietuvoje baigiasi“. Rezoliucijoje, kurioje nužvelgiama Lietuvos politinė padėtis, be kita ko, reiškiamas susirūpinimas nesiliaujančia masine jaunų žmonių emigracija, kuri yra didžiausia Nepriklausomos Lietuvos valstybės nelaimė ir didžiausias iššūkis šalies valdžiai. Sąskrydžio dalyviai išreiškė savo nepasitenkinimą vykdoma liustracija. „Iš planuoto priimti Liustracijos įstatymo liko tik lukštai. Esmė pasiliko už įstatymo rėmų. KGB rezervistai ir toliau nevaržomi galės kelti grėsmę nacionaliniam saugumui“, – teigiama patvirtintoje rezoliucijoje.

© 2010 „XXI amžius“