Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva
Nuomonės
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

AIDS epidemija ir sąžinė

Mindaugas BUIKA

Vienoje vykusios AIDS konferencijos metu demonstrantai ragino rūpintis ŽIV infekuotais žmonėmis

Pripažįstamas Bažnyčios mokymas

Austrijos sostinėje Vienoje surengta XVIII tarptautinė AIDS konferencija buvo „Caritas“ ir kitų katalikiškų paramos organizacijų dėmesio centre. Liepos 18–23 dienomis vykusiame susitikime dalyvavo gausūs šių organizacijų atstovai, kurie dalijosi patyrimu kovojant su šia žmonijos rykšte ir siūlė būdus, kaip įveikti epidemiją. Duomenys patvirtina, kad AIDS, nepaisant tam tikros stabilizacijos, lieka svarbiausia medicinine ir socialine problema: ŽIV infekcijos paliestų žmonių skaičius pasaulyje vis dar viršija 30 milijonų, iš kurių 2,5 milijono yra vaikai.

Realus poveikis skausmo, praradimo ir nepagarbos žmogaus teisėms atžvilgiu yra žymiai didesnis nei ši statistika, nes AIDS – tai gausybė našlaičių, suardytų šeimų ir skurdas. Žinant, kad AIDS ir ŽIV artimai susietos su narkomanija, homoseksualizmu, prostitucija, įkalinimo įstaigų gyvenimu, galima suvokti šios nelaimės, kaip moralinės krizės, mastą. Vis labiau pritariama religiniams vadovams, kurie pabrėžia, kad apsisaugoti nuo AIDS gali padėti ne milijardai prezervatyvų, bet asmeninio elgesio pokyčiai. Palaido gyvenimo atsisakymas, susilaikymas nuo netvarkingos seksualinės partnerystės ir santuokinė ištikimybė yra tikriausias kelias ŽIV infekcijai įveikti.

Prieš Vienos konferenciją, liepos 13 dieną, Jungtinių Tautų paskelbtoje ataskaitoje (Joint Program on HIV/AIDS) teigiama, kad  ŽIV infekcijos lygis tarp jaunų žmonių daugiausia iš AIDS nelaimės labiausiai paliestų šalių (ypač Afrikoje) sumažėjo 25 proc. Dokumente pripažįstama, kad tai nulėmė pozityvūs pokyčiai jaunimo seksualiniame elgesyje: padažnėjęs susilaikymas nuo lytinio aktyvumo iki santuokos ir bendrai seksualinės (ypač atsitiktinės) partnerystės apribojimas. Visa tai yra pagarbos Bažnyčios mokymui ir krikščioniškojo auklėjimo vaisius.

Bažnytinės institucijos darbuojasi ne tik švietimo srityje, bet yra vienos pagrindinių medicinos paslaugų ir slaugos teikėjų AIDS pacientams. „Caritas“, vienuolijos ir kitos katalikiškos organizacijos suteikia maždaug ketvirtadalį šių patarnavimų labiausiai AIDS pažeistame Afrikos žemyne. Tai prevencijos pastangos ir ligonių gydymas, auklėjimas ir socialinė globa šimtų tūkstančių našlaičiais tapusių vaikų,  kurių tėvai mirė AIDS pakirsti. „Caritas“ struktūros AIDS srityje nuo 1987 metų darbuojasi 107 pasaulio šalyse. Dabar labiausiai „Caritas“ žinoma savąja „HAART for Children“ kampanija, kuria vyriausybės ir farmacijos įmonės skatinamos skirti daugiau lėšų antiretrovirusinei terapijai vaikams su ŽIV bei TB infekcija.

Fondų mažinimas – nepateisinamas

Šios pastangos yra labai savalaikės, kadangi globalinė ekonomikos krizė paveikė ir kovos su AIDS nelaime finansavimą. Praėjusiais metais pirmą kartą vyriausybės šiam reikalui skyrė mažiau lėšų nei ankstesniaisiais. (UNAIDS duomenimis, 2009-aisiais buvo skirta 7,6 milijardo dolerių, o 2008 metais – 7,7 milijardo. Bet iki tol, pradedant 2002 metais, kai kovai su AIDS buvo skirta 1,2 milijardo dolerių, šios sumos kasmet sparčiai augo ir padėjo stabilizuoti padėtį – ypač Afrikos šalyse.)

Pasak Vienos konferencijoje dalyvavusios „Caritas Internationalis“ ypatingojo patarėjo kovoje su AIDS ir ŽIV amerikiečio monsinjoro Roberto Vitilo, kasmet reikia surinkti bent trečdaliu daugiau lėšų, kad būtų išlaikytas ankstesnis gydymo ir slaugos lygis. Jis perspėjo, kad AIDS ir ŽIV fondų mažėjimas kelia pavojų milijonų žmonių gyvybėms neturtingose Afrikos šalyse. Monsinjoras R. Vitilas su JAV katalikų žinių agentūra CNS pasidalino įspūdžiais iš kelionės į šį kontinentą. Birželio mėnesį jo aplankytos Ugandos medicinos darbuotojai sakė, kad dėl lėšų stygiaus nauji pacientai nepriimami, o ŽIV diagnozuotoms šeimoms siūloma pasirinkti, kuris jų narys gaus gydymą. „Žinant afrikietišką kultūrą, nepakankamas kiekis medikamentų bus vienodai padalintas tarp visų šeimos narių ir iš to realios naudos neturės nė vienas“, – sakė monsinjoras R. Vitilas, kuris įvairiose Jungtinių Tautų programose ekspertu darbuojasi jau daugelį metų. Jis pabrėžė, kad globalinė ekonominė krizė negali būti pasiteisinimu AIDS fondų mažinimui, kadangi ligoniai nėra bankininkai, atsakingi už tą krizę, kuriems dabar sumažinti milijoniniai bonusai.

Vienos konferencijoje kalbėjusi „Caritas Internationalis“ generalinė sekretorė Leslė Ana Knait pastebėjo, kad paraginimai kovai  su ŽIV epidemija tarptautinėms institucijoms, nacionalinėms vyriausybėms ir farmacijų kompanijoms skatina „globalinės sąžinės“ vystymąsi. Kad egzistuoja „globalinės sąžinės“ reiškinys, patvirtina ir sociologiniai tyrimai dėl AIDS/ŽIV problemos: dauguma apklaustųjų pripažįsta ją kaip vieną svarbiausių sveikatos apsaugos klausimų, nors patys asmeniškai ir nesijaučia esantys šiame pavojuje.

Visa tai turi paliesti gyventojų ir šeimų bendruomenes bei Bažnyčias, nes svarbu „užbaigti tų, kurie gyvena su ŽIV, stigmatizavimą“, laikyti juos silpnesniais, užuojautos ir bendrystės reikalingais žmones. „ŽIV/AIDS pasaulis yra labai sudėtingas ir iškelia daug moralinių dilemų, – sakė L. Knait. – Todėl šiuo atžvilgiu klausyti savo sąžinės ne visada lengva: dažnai tenka konfrontuoti su nepatogiomis tiesomis, atsisakyti prietarų ir priimti kritiką“.

© 2010 „XXI amžius“