Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva
Nuomonės
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Elitiniai ,,pasėliai“

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Pastarasis dešimtmetis Lietuvoje – tai stambių politinių skandalų ir rezonansinių bylų metas. Nors pavyko atskleisti nemažai politinės korupcijos atvejų, gaila, kad į didžiuosius korupcijos skandalus (,,Rubicono“ juodosios buhalterijos, „Dujotekanos“, „Draugystės“ bei kitas stambias aferas) įsipainioję politikai taip ir liko nenubausti. Vienas iš jų šiuo metu dirba ministru ir net vaidina pažangų reformatorių. Per šį dešimtmetį pavyko sutramdyti kai kurias stambias kriminalines gaujas. Deja, galime konstatuoti, kad mūsų šalyje legalizuojami nužudymai (J. Paliako, D. Kedžio), bylų falsifikavimas (akivaizdžiai fabrikuojamos A. Petrusevičiaus, Gatajevų, E. Kusaitės bylos). Dalis politikų, visuomenės veikėjų ir žurnalistų – S. Stoma, A. Stancikienė, K. Uoka, S. Žirgulis, R. Grinevičiūtė-Janutienė, G. Visockas, kun. J. Varkala bei jų bendražygiai pakilo į kovą su melo ir klastos sistema. Tik gaila, kad per šį dešimtmetį nepasistūmėjome stiprios pilietinės valstybės link, o priešingai – vis labiau grimzdome į nuosmukio ir korupcijos liūną. Vienas iš „Drąsiaus kelio“ judėjimo lyderių Tadas Skučas pagrįstai teigia: „Kadaise buvau žmogus, dabar – kedofilas patvorinis. Ne Lietuva Tėvyne nusivyliau, nuvylė mane tie, kuriais kažkada tikėjau...“

Rugpjūčio 5 dieną Apeliacinio  teismo teisėjo V. Kažio sprendimu Eglė Kusaitė paleista iš įkalinimo. E. Kusaitė buvo suimta 2009 metų spalio pabaigoje, tad kalėjime praleido daugiau kaip devynis mėnesius. Ji kaltinama terorizmu, tačiau nėra jokių įtikinamų šių kaltinimų įrodymų, tik teigiama, kad E. Kusaitė ketino vykti į Rusiją ir užsiimti teroristine veikla. Pabrėžiama, kad už šiuos „ketinimus“ jai gresia įkalinimas iki galvos bylos. Byloje daugiausia remiamasi Rusijos FSB pareigūnų pateiktais duomenimis. Dar liepos mėnesį kai kuriose žiniasklaidos priemonėse prasidėjo sovietmetį primenanti propagandinė kampanija, ir žymūs disidentai bei E. Kusaitę palaikantys politikai ir visuomenės veikėjai buvo šmeižiami bei juodinami. E. Kusaitės teismo posėdžiuose dalyvavę disidentai kunigai A. Svarinskas, R. Grigas, buvęs Lietuvos Laisvės Lygos vadovas  A. Terleckas, ses. N. Sadūnaitė, Seimo narys R. Kupčinskas, „Drąsiaus kelio“ judėjimo atstovai prokomunistinėje spaudoje buvo išvadinti terorizmo rėmėjais.

Prieš keletą dienų generalinis prokuroras Darius Valys pripažino, kad Generalinės prokuratūros pareigūnai per paskutinius kelerius metus padarė grubių klaidų. Tai, kad generalinis prokuroras pripažino šį faktą ir pažadėjo imtis priemonių padėčiai pakeisti, yra geras ženklas. Žinoma, ar padėtis Generalinėje prokuratūroje keičiasi į gera, pamatysime pagal realius darbus – jei bus pradėtos tirti didžiosios aferos, nutrauktas E. Kusaitės persekiojimas, pradėta tirti D. Kedžio nužudymo byla, atleisti prokurorai A. Kliunka, A. Stepučinskas, J. Laucius bei kiti. Prieš gerą dešimtmetį Generalinėje prokuratūroje jau buvo imtasi vykdyti pažangias reformas. Prokuroras Kazys Pėdnyčia dar 1998–1999 metais Generalinėje prokuratūroje ėmėsi esminių reformų: atleido V. Markovą bei kitus skandalingai pagarsėjusius prokurorus, ėmėsi tirti garsias „Jangilos“, „Lietuvos geležinkelių“ aferas. Deja, 2000 m. pabaigoje mafijos vadeivos neteisėtai nušalino K. Pėdnyčią iš pareigų ir visi rezonansiniai tyrimai buvo sustabdyti.

Liepos pabaigoje sensacingi įvykiai palietė ir „Vilniaus vandenų“ bendrovę. Šios įmonės generaliniu direktoriumi paskirtas su EBSW siejamas KGB generolo R. Marcinkaus žentas V. Miltienis. Šis veikėjas daug kur dirbo – ir vienos su EBSW susijusios įmonės darbuotoju, ir „Lietuvos kuro“ vadovu, ir finansų ministro pavaduotoju G. Kirkilo vyriausybėje. V. Miltienio paskyrimas į šias svarbias pareigas sukėlė nemenką nuostabą, tačiau žinant šio veikėjo ryšius su G. Kirkilu ir Vilniaus meru V. Navicku, paskyrimas savaime suprantamas.

Mūsų krašte 1990–1996 metais pasėtos blogio sėklos davė vaisius: Lietuvoje suvešėjo korupcija, betvarkė ir nepotizmas. Miestuose ir kaimuose klesti banditai, chuliganai, girtuokliai bei amoralūs asmenys, jie atvirai girtauja, vykdo brutalius plėšimus, chuliganiškus išpuolius. Teismuose, ministerijose bei kitose valdžios žinybose klesti kyšininkai ir aferistai, darantys didžiulę žalą mūsų valstybei ir jos piliečiams. Sąžiningi valdžios pareigūnai priešinasi korumpuotų kolegų veiksmams, bet jų pastangos dažnai sustabdomos, nes savo bendrus imasi ginti įtakingi oligarchai ir korumpuoti prokurorai. Mūsų šalyje jau susiformavo ištisi korumpuotų prokurorų klanai. Tikra tiesa tokia: Lietuvoje klesti tik siauros išnaudotojų kastos – oligarchai, korumpuotų politikų, prokurorų bei valdininkų klanai. Ekonominė ir socialinė padėtis mūsų krašte dramatiška – jau apie 30 proc. piliečių gyvena žemiau skurdo ribos. Skurdas ir socialinė nelygybė vis gilėja, mokesčiai kyla, vis didėja ir maisto produktų kainos. Tad dabartinėje situacijoje yra du keliai – arba kelti atlyginimus ir pensijas, arba stabdyti mokesčių kėlimą, kai kuriuos mokesčius net sumažinti. Mokesčių moratoriumas labai padėtų šioje sudėtingoje situacijoje, nes kai kurių šeimų pajamos tesiekia 1000–1300 litų, o mokesčiams jie išleidžia didžiąją savo pajamų dalį – apie 700–900 litų. Pensininkų bendrijos ir politinius kalinius bei tremtinius jungiančios organizacijos jau pareikalavo nuo 2011 metų pradžios pradėti kelti „užšaldytas“ pensijas. Lūžio kovoje su nusikalstamumu pavyktų pasiekti, jei būtų imtasi esminių permainų ir būtų  žymiai sugriežtintos bausmės. Jei už pavojingus nusikaltimus (prekybą narkotikais, valstybinio turto grobstymą, stambias aferas, kyšių ėmimą) bus baudžiama nuo penkiolikos metų kalėjimo iki įkalinimo iki gyvos galvos, tada būtų įmanoma pažaboti Lietuvoje klestinčius mafijos klanus. Skandalinga ir tai, kad už pavojingus smurtinius nusikaltimus (žmonių sužalojimus, plėšimus) dažnai skiriamos lygtinės bausmės. Chuliganai bei plėšikai iš tokių bausmių tik juokiasi ir toliau tęsia  nusikalstamą veiklą. O PVM grobstymo aferų architektai, iš biudžeto pasisavinantys didžiules sumas (dažnai net po 3–10 milijonų litų), irgi baudžiami baudomis ir lygtinėmis bausmėmis.

Kodėl mūsų krašte toks nuosmukis? Tokia padėtis susiklostė neatsitiktinai. Lietuvoje vis didesnę galią įgauna kriminalinė mafija kartu su politine mafija. Mafijos klanai artimai susiję su Rusijos žvalgyba. Politinės mafijos vadeivos (korumpuoti politikai ir juos globojantys oligarchai) kartu su įtakingiausiais kriminaliniais baronais Lietuvoje sukūrė išnaudotojišką oligarchinę santvarką. Šią santvarką reikia sugriauti ir atkurti demokratiją. Jei to nepavyks, iškils didžiulės grėsmės mūsų kultūrai, mūsų tautos ir valstybės egzistavimui. Filosofas prof. Alvydas Jokubaitis teigia: „Valstybės nėra vienodos, jos skirtingos, jos nėra padarytos iš individų ir didele dalimi priklausomos nuo kultūros. O kai individas tapatinasi ne su tauta, o su žmonija, tada nebematome jokių skirtumų. Svarbiausia – dažnai nebematome ir skirtumų tarp gėrio ir blogio. Jei nebeliks tautinės valstybės, neaišku, kas atsiras jos vietoje. Mes pralaimime tarpukario kartai. Jiems labiau pavyko, jie plikoje vietoje supylė kalną. Tuo metu nebuvo sukurtos ,,maximos“, „iki“, bet atsirado nauja iškilių poetų, rašytojų, dailininkų karta.  Dabar su kultūra mes turime didelių keblumų. Didžiules problemas kelia ir milžiniška emigracijos banga“. Deja, Lietuva lieka suskaldyta įvairiais aspektais. Kriminalizuota elito dalis, o jei dar tiksliau ją įvardyti – kagebistinis elitas turi savo herojus – daugiausia iš komunistinės nomenklatūros ir KGB gretų kilusius nuvorišus. Visi tie žurnalų viršeliuose besipuikuojantys šleževičiai, kirkilai, ignotai ir stepučinskai pasidemonstruoja ir vėl slepiasi turtuolių getuose, už didžiulių tvorų ir šarvuotų durų. Liaudis turi savo herojus – tai už teisingumą kovojęs ir klastingai nužudytas D. Kedys, prieš melo ir klastos sistemą sukilusi ir dėl to aršiai persekiojama D. Kedžio sesuo teisėja N. Venckienė, prieš ,,kultūrinių reiderių“, pedofilų ir karingųjų gėjų klanus kovojantys politikai K. Uoka, S. Stoma bei kiti drąsūs ir pilietiški kunigai A. Svarinskas, J. Varkala. Yra nemažai vilčių, kad mūsų šalis pakils iš nuosmukio liūno, nes priešingu atveju  Lietuva virs Rusijos arba kai kurių galingų tarptautinių korporacijų protektoratu.

© 2010 „XXI amžius“