|
Ten apleistos pilys griūva...
Visuomenė sunerimo: Gedimino pilis griūva! Pilis, žinoma, dar negriūva, tačiau dėl atsiradusių Gedimino kalno nuošliaužų tokia grėsmė yra visiškai tikėtina. Vyksta ir natūrali kalno erozija, manoma, kad kalnui galėjo pakenkti ir Valdovų rūmų bei Mindaugo tilto statyba. Pasirodo, paveldosaugos institucijos pavojaus signalus dėl kalno erozijos jau siuntė prieš kelerius metus, tačiau valstybei labiau rūpėjo valdžios simbolis Valdovų rūmai, o ne valstybę simbolizuojanti Gedimino pilis.
Gedimino pilis simbolizuoja valstybę, nes iš istorijos žinome, kad tauta ir jos valstybė nebuvo laikoma užkariauta, kol joje buvo bent viena besiginanti pilis, kol joje plevėsavo valstybės vėliava. Iš tikrųjų ir dabar pagrindinė Lietuvos valstybės vėliava sostinėje plevėsuoja būtent Gedimino pilies bokšte.
Į Gedimino kalną su pilies bokštu joks priešas nebesikėsina, tačiau dėl aplaidumo leisti trūnyti valstybės simboliui ir išskirtinam istorinio paveldo objektui yra didžiausias nusikaltimas valstybei gal net mistinis ženklas, įspėjantis apie valstybingumo praradimą.
Kauno pilis pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta 1361-aisiais. Nors Kaunas tituluotas Laikinosios Lietuvos sostinės vardu, pilis nei anksčiau, nei atgautos nepriklausomybės metais nesulaukė deramo dėmesio. Po daugelio metų iš mirties taško Kauno pilies atstatymo projektas neva pajudėjo. Deja, nėra išlikusių duomenų apie tai, kaip iš tikro atrodė pilis, todėl konkursą laimėjęs projekto autorius pasiūlė atkurti pilies įvaizdį ir stengiasi jį realizuoti. Draugijos Pilis nariai ir paveldosaugos specialistai reiškia nepasitenkinimą ir piktinasi, kad nesuderinus projekto su visuomene iš tikrųjų pilis ne atstatoma, o vykdomas tik butaforinis, neilgaamžis pilies griuvėsių apipavidalinimas.
Net sovietinės okupacijos sąlygomis, nors Kremlius svaidė kritikos žaibus, dar vienos, istorinės Lietuvos sostinės Trakų, Lietuvos entuziastų ir patriotų pastangomis pilis 19551962 metais buvo atstatyta.
Krizė... Sunkmetis... Tačiau jei valstybė neįgali griūvančių pilių atstatyti, gali ir turi pasitelkti valstybę sudarančius piliečius (juk ir šis žodis kildinamas iš pilėnai). Antai nederlingoje Dzūkijoje raudonuoja didingos bažnyčios, senoviniai ir nauji paminklai. Kas juos statė? Tie patys vargani, Dievui ir Tėvynei atsidavę piliečiai dzūkeliai. Ir statybines medžiagas mokėjo paruošti, ir tvirtus ilgaamžius statinius pastatyti (Vytauto paminklo Perlojoje vietiniai sovietų pakalikai neįstengė nuversti). Lietuvos pilis statė bei gynė taip pat ne valdovai, o tie patys valstybės piliečiai ir kariai pilėnai.
Kai atstatinėjamos arba atstatytos lietuviškos pilys Baltarusijoje ir Ukrainoje, savoje, nepriklausomoje valstybėje pilims deramą dėmesį prarasti, jas apleisti nevalia.
Algimantas Zolubas
© 2010 XXI amžius
|