2010 m. rugsėjo 15 d.
Nr. 67
(1852)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Muziejuje gyvi prisiminimai apie rašytoją Stepą Zobarską

Vytautas Bagdonas

Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejuje
rašytojui Stepui Zobarskui skirtus
eksponatus apžiūri Aldona Raugaliene
su sūnumi Jonu ir vaikaite Ana

Rugsėjo antrąją Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejuje lankėsi iš  Konektikuto (JAV) valstijos atvykusi Aldona Raugalienė, gerai pažinojusi rašytoją Stepą Zobarską. Ponios Aldonos vyras Jonas Raugalė (miręs 2008 metų gruodžio mėnesį) buvo kilęs iš to paties Svėdasų valsčiaus Pamalaišio kaimo, kaip ir Stepas Zobarskas. Abu jie buvo vaikystės draugai. Jau spėjęs išgarsėti savo novelėmis, romanais, redagavęs žurnalus S. Zobarskas kartu su žmona Matilda Zobarskiene-Malinauskaite ir dukra Nijole į Vakarus iš Lietuvos pasitraukė pokario metais. 1947 metais atvykęs į JAV, jis pirmiausia susitiko su artimu savo draugu Jonu Raugale, kuris čia buvo atvykęs gerokai anksčiau. Kraštietis Stepui ir jo šeimai suteikė įvairiapusišką paramą. Pasak Aldonos Raugalienės, Stepas ir jo žmona nebijojo jokio darbo. Waterbury mieste jie įsidarbino fabrike, kuriame gamino metalinius segtukus. Fabriko savininkai buvo labai patenkinti jų darbu, ypač džiaugėsi M. Zobarskienės vikrumu, kruopštumu... Kai Zobarskai persikėlė į Niujorką, šimtas kilometrų irgi buvo ne kliūtis draugams susitikti...

„Stepas pranašiškai įspėjo, kad aš tapsiu Jono žmona, – prisiminė Aldona Raugalienė.– O buvo taip. Apie 1948-uosius metus, Stepas vaikštinėjo su Jonu ir pamatė mane. Rašytojas tuomet prasitarė Jonui, kad ta mergina taps jo žmona. Po kurio laiko taip ir atsitiko – Jonas Raugalė man pasipiršo...“

Kaip prisimena garbaus amžiaus sulaukusi A. Raugalienė, visą laiką jų šeima su Zobarskais palaikė draugiškus ryšius, bendravo ir džiaugsmo akimirkomis, ir liūdesio valandėlėmis. J. Raugalė savo žmonai Aldonai, kilusiai iš Suvalkijos ir emigravusiai į JAV 1946-aisiais, vis pasakodavo ir pasakodavo apie Stepo vaikystę, Pamalaišiuose prabėgusius metus. Abu jie patarnavo šv. Mišioms Svėdasų bažnyčioje. Kartą po vienų atlaidų klebonas vaikams atsidėkodamas padovanojo knygų. Stepui buvo įteikta įdomi, „rimta“ knyga, o Jonas gavo vaikišką knygelę. Tai jį labai užgavo – visą laiką tą nuoskaudą prisimindavo... Kai Jono tėvelis grįžo į Pamalaišius iš Amerikos, parsivežė cilindrą. Stepukas, užsidėjęs ant galvos tą cilindrą, išdidžiai po kaimą vaikštinėdavo. S. Zobarskas labai mėgo skaityti, nesiskirdavo su knyga. Jo motina su pasididžiavimu sakydavo, kad josios Stepukas gyvenime vaikščios skrybėlę užsidėjęs, kitaip tariant, taps mokytu žmogumi. Taip ir buvo...

S. Zobarskas, išbandęs išeivijoje įvairius darbus, įgyvendino savo svajonę: įsteigė „Manyland Books“ leidyklą, kurioje buvo leidžiamos lietuvių ir kitų tautų autorių knygos anglų kalba. Kai kuriuos kūrinius vertė pats Stepas Zobarskas, daug jų išvertė ir dukra Nijolė Zobarskaitė. Ji, gimusi 1937 metais, kartu su  tėvais atvyko į JAV. Čia studijavo anglų kalbą Kolumbijos universitete, dėstė anglų ir amerikiečių literatūrą universitetuose, dirbo vertėja. Nijolė Zaborskaitė po sunkios ligos mirė  1990 metų sausio 19 dieną. Jos tėvas S. Zobarskas amžinybėn iškeliavo 1984 metų birželio 19-ąją. Pirmoji iš Zobarskų „trijulės“ gyvųjų pasaulį paliko Matilda Zobarskienė, mirusi 1973 metų kovo 22-ąją. Raugalės visą Zobarskų šeimą palydėjo į paskutiniąją kelionę...

A. Raugalienė muziejuje lankėsi kartu su sūnumi Jonu, reklamos specialistu, ir vaikaite Ana, kurią vadina tiesiog Onute. Jie ir padovanojo S. Zobarsko knygos „Mėnesienos sėja“, „Ganyklų vaikai“ ir „ Savame krašte“, kurių dvi yra su autoriaus rašyta dedikacija geriausiam draugui Jonui Raugalei. Tarp muziejui dovanotų eksponatų yra ir 1965 metais  JAV išleistas žurnalas „Lietuvių dienos“, kuris pasakoja apie Stepo Zobarsko įsteigtą „Manyland Books“ leidyklą. Muziejų papildys laikraštyje „Darbininkas“ išspausdintas nekrologas apie Nijolės Zobarskaitės mirtį, Stepo Zobarsko jaunystės metų nuotrauka ir kiti iš tolimos šalies atvežti eksponatai.

Svečiai iš JAV susidomėję apžiūrėjo Kunigiškių muziejuje Stepui Zobarskui skirtą ekspoziciją. Tarp eksponatų yra ir nemažai relikvijų, kurias padovanojo anykštėnas Mykolas Tunkevičius. Mat Mykolo sesuo Danutė Tytmonienė kurį laiką gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose, rūpinosi sunegalavusio Kazimiero Kulikausko, pasivadinusio Kulu, sveikata. Šis tautietis irgi artimai bendravo su Stepu Zobarsku ir su Jonu Raugale. Kai seserį  Danutę aplankė Mykolas Tunkevičius, jam teko puiki proga susipažinti ir su svetinga, nuoširdžia Raugalių šeima. Po kurio laiko anykštėnas vėl keliavo į Ameriką, tuomet jau ne tiktai svečiavosi, bet ir turėjo progos padirbėti. Tada J. Raugalė Mykolui Tunkevičiui įdavė keletą Stepo Zobarsko laiškų, nuotraukų ir kitų relikvijų, anykštėnas nusprendė tas unikalias vertybes dovanoti Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejui ir Svėdasų bibliotekai.

Anykščių rajonas
Autoriaus nuotrauka

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija