Laikas ir žmonės
Žvilgsnis į Dievo kūriniją
Eleonora ČEPIENĖ
|
Irena Prialgauskaitė-Želvienė
Algimanto GENEVIČIAUS nuotraukos
|
|
Knygos pristatyme kalba Sedos
klebonas kun. Olijandas Jurevičius
|
Dėkoju Tau, Dangaus Karaliau, už gyvenimą ir
visa, ką jame radau, taria Irena Prialgauskaitė-Želvienė, pristatydama
savo eilėraščių knygą Laiko lašas tyloje.
Tai jau trečioji Kaimo rašytojų sąjungos narės
knyga, kuri buvo pristatyta Sedoje. Be to, I. Prialgauskaitė-Želvienė
dar telkia Sedos miestelius, inicijuoja Varduvos literatų rinktinių
spausdinimą. Daug metų ji vadovavo Telšių vyskupijos Caritas,
steigė grupes parapijose, nešė viltį dirbdama medicinos seserimi.
Dabar, persikėlusi gyventi į tėvų sodybą, taip ją išpuošė, kad tapo
pavyzdžiu kitiems. Jos eilės tarsi maldos. Nuo begalinio žavėjimosi
Dievo kūrinija margais čiulbuonėliais, obelėle, beržo tošele
iki transcendentinių apmąstymų Laiko aukuras, Gyvenimas, Vyskupo
Antano Vaičiaus atminimui.
Ypač ryškus leitmotyvas šeima, jos nešama palaima.
Poetiškas vaizdelis: Sirpsta uogos šile. Jas rinkau su vaikais
ne viena. Ir kokia vienuma, kai jie toli! Tačiau kad ir kada
ir iš kur sugrįžtų sūnus, ateisiu pasitikti Tavęs žiedų taku
Ir dukrai, ir vaikaičiams mama smiltele takelį išties taip visi
mylimi ir laukiami. Ir ši knygelė jiems dedikuojama.
Eilėraščiai Mamai, Tėvui (Prialgauskams) kalba
apie darbštumą, meilę artimui. Nenuostabu, kad šios šeimos visos
trys dukterys tapo medikėmis ir dvasinio gėrio nešėjomis: Stefanija
Jolanta, šv. Kotrynos kongregacijos vienuolė, Krakėse. Romena vadovauja
Plungės dekanato Caritui. Irena Sedos miestelio gyvasis pulsas.
Nepaprasto kruopštumo jos nėriniai, lipdiniai, puošiantys sodybas,
ir šviesios mintys eilėraščiuose.
Garbingos bajorų giminės politinio kalinio dukros
sovietmečiu ir dabar telkia visus bendrystei ir kūrybai kad pakeltų
jie sielą dangun.
Seda, Mažeikių rajonas
© 2010 XXI amžius
|