Pirmasis puslapis
Atmintis
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Pasaulis
Požiūris
Susitikimai
Švietimas
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Europos vyskupų „ekologinė“ piligrimystė

Mindaugas BUIKA

Ganytojai kelionėje, kurioje skatino gamtosaugines idėjas

Sekant Šventojo Tėvo mokymu

CCEE organizuotos piligrimystės, kurioje dalyvavo kelios dešimtys vyskupų bei kitų dvasininkų, nacionaliniuose episkopatuose atsakingų už gamtosaugos klausimus, tema buvo parinkta pagal popiežiaus Benedikto XVI kreipimąsi 2010 metų Pasaulinei taikos dienai: „Jeigu nori įtvirtinti taiką, saugok kūriniją“. Popiežius Benediktas XVI pasveikino unikalią „ekologinę“ Europos katalikų vyskupų piligrimystę, palinkėdamas, kad „ši pagirtina iniciatyva sustiprintų visiems privalomą žmogiškąją pagarbą, jautrumą ir atsakomybę už Dievo mums dovanotą kūriniją“. Šiuos Šventojo Tėvo palinkėjimus rugsėjo 1–5 dienomis vykusios maldingos kelionės dalyviams jo vardu Europos vyskupų konferencijų tarybos (CCEE) pirmininkui Estergomo (Budapeštas) arkivyskupui Vengrijos primui kardinolui Peteriui Erdui adresuotoje telegramoje perdavė Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Tarcizijus Bertonė.  

Kelionė, prasidėjusi Vengrijos pagrindinėje Estergomo katedroje aukotomis šv. Mišiomis, buvo užbaigta Austrijos svarbiausioje Dievo Motinos šventovėje Mariacel. Ji vyko keliais etapais: apsilankant Slovakijos sostinėje Bratislavoje – dalį atstumo plaukiant laivu Europos ilgiausia Dunojaus upe, dalį važiuojant arklių traukiamomis puskarietėmis, dalį – traukiniu, o paskutinius 10 kilometrų ganytojai ėjo pėsčiomis. Pakeliui svarbesnėse bazilikose buvo rengiamos pamaldos, kalbama speciali „Malda už kūriniją“, prašant Viešpaties „atverti mūsų širdis broliškumui“, kad bendromis pastangomis būtų galima „sustabdyti agresyvius veiksmus, kuriais grobstomi gamtiniai resursai“, nešantys katastrofiškas pasekmes Europai ir visam pasauliui.

„Ekologinė krizė, suprasta kaip iracionalus ir neatsakingas kūrinijos dovanų naudojimas, ką mes šiandien patiriame Europoje, nėra atsieta nuo kontinento dabartinės moralinės krizės, faktiškai jos viena kitą įtakoja, – aiškino vienas pagrindinių minėtos dvasinės kelionės organizatorių CCEE generalinis sekretorius portugalas kunigas Duartė da Kunja. – Šventasis Tėvas mums nuolat primena, kad realus rūpinimasis planetos ekologija turi vykti rimtai apmąstant žmogaus ekologiją, dvasinį atsivertimą ir gyvenimo būdo pakeitimą“. Jis primena, kad Europos vyskupų konferencijų taryba jau daug metų svarsto ekologines problemas, tam yra sukurta speciali komisija ir skatinama, kad kiekvienos šalies vyskupų konferencijose būtų panašios struktūros.

Atsakingas dalyvavimas Dievo plane

Šis ganytojiškas darbas yra labai svarbus, kadangi rūpinimasis gamtosauga eina kartu su „apokaliptinėmis“ pranašystėmis, pagoniškų idėjų skleidimu, kartais netgi tvirtinant, jog žmogus iš principo yra gamtos priešas. Štai kodėl reikia priminti popiežiaus Benedikto XVI socialinį mokymą, kad gamtosauga ir pagarba kūrinijai turi būti paremta krikščioniškomis solidarumo, artimo meilės, teisingumo ir bendrojo gėrio vertybėmis. Tam ir buvo sumanyta pastaroji „ekologinė“ Europos vyskupų piligrimystė, kartu kviečiant į atsivertimą, gilesnį problemos apmąstymą bei susitelkimą atsakomybėje už kūriniją. Svarbu suprasti, kad ekologija yra ne tik mokslinės, politinės ir ekonominės problemos, bet ir dvasinės, teologinės, antropologinės vizijos raiška.

Krikščionišką atsakomybę pabrėžė ir CCEE pirmininkas kardinolas P. Erdas, kuris Estergomo katedroje vadovavo piligrimystės inauguracijos šv. Mišioms. Jeigu gamta mums buvo Dievo duota kaip gyvenamoji aplinka ir bus „atkartota“ Kristuje laikų pabaigoje, tai „krikščionys turi būti pirmieji, kurie turi atsakingai suvokti šią pasaulio tikrovę, su jų ypatingu pašaukimu ir sąmoningumu“. Jie kaip tik turi telkti pastangas, kad nebūtų pernelyg eikvojamos gamtinės gėrybės, energetiniai resursai, ir atkakliai skatinti žmogaus ir pasaulio integralią pažangą. Taip rūpinantis bendrojo gėrio kūrimu teisingoje ir saugioje visuomenėje mus supanti ir globojama gamtinė aplinka gali tapti tikru sodu. Ganytojas ypač atkreipė dėmesį į mentaliteto ugdymo svarbą, kad pradedant nuo mažų dalykų galėtų būti pasiekti didieji pasikeitimai įtvirtinant organišką požiūrį į pasaulį, pasiremiant moksliniu pažinimu ir moraliniais vertinimais.

Maldingos kelionės eigoje Slovakijoje su piligrimais susitikęs Popiežiškosios teisingumo ir taikos tarybos pirmininkas afrikietis (Gana) kardinolas Piteris Tiurksonas išsamioje paskaitoje priminė Šventojo Rašto tradiciją, kuri liudija pasaulio kūrimo vidinę vienybę ir logiką. Tai kartu yra ir perspėjimas, nes kaip per Kūrėjo išmintį, užtikrinančią grožį ir pusiausvyrą, iš „chaoso“ susidarė aiškiais dėsniais paremtas „kosmosas“, taip, jeigu bus nesilaikoma Dievo Žodžio nurodymų iš kosmoso tvarkos, mes sugrįšime į chaosą. Todėl Senojo Testamento Pradžios knygos mokymo kontekste žmonijos santykis su kūrinija turi būti ne besąlyginis gamtinių resursų eksploatavimas, bet atsakinga globa ir priežiūra. Taip žmogus tampa Dievo kūrimo plano sąmoningu dalyviu ir bendradarbiu.

Pradėti nuo „mažų“ dalykų

„Ekologinėje“ piligrimystėje pamaldoms vadovavęs Belgijos vyskupų konferencijos pirmininkas Briuselio arkivyskupas Andrė Žozefas Leonaras pažymėjo, kad žmogus turi likti visų gamtosauginių rūpesčių centru. „Būtų pavojinga, jeigu ekologinis sąjūdis užmirštų žmogiškojo asmens centrinę vietą ir rūpintųsi tik gyvūnų rūšių išlikimu ateitimi“, – perspėjo ganytojas. Gamtinės aplinkos ir žmogaus globos bei išlikimo vienybė turi apimti tiek filosofines ir teologines, tiek mokslines paieškas ir būti išreiškiama praktinėse pastangose. „Aš pats po gamtosauginių susitikimų nusprendžiau nusipirkti ekologinį automobilį, kuris naudoja mažiau degalų, taip suprasdamas, jog reikia būti dėmesingesniam mažesniuose dalykuose, kurie vis dėlto turi didelį poveikį“, – dalijosi patyrimu ganytojas. Jis ragino kasdienybėje taupyti vandenį, dažniau naudotis dviračiu ar traukiniu.

Kelionės pabaigoje Mariacel (Švč. Mergelės Marijos Gimimo) bazilikoje šv. Mišioms vadovavo Austrijos episkopato pirmininkas Vienos arkivyskupas kardinolas Kristofas Šionbornas. „Homilijoje jis džiaugėsi, kad „ekologinės“ piligrimystės idėją palaikė ir joje dalyvavo ne tik katalikai, bet ir kitų krikščioniškų konfesijų ir kitų religijų atstovai, netgi ir netikintieji. „Tai platus bendradarbiavimo laukas, ne vien tik ekumeninis, bet jungiantis visus geros valios žmones, – sakė Austrijos primas. – Tai reiškia jausti atsakomybę už ateitį, už būsimas kartas ir bendrąjį gėrį“. Kardinolas K. Šionbornas pastebėjo, kad jeigu mes negalime dalintis viskuo, tai bent reikia vienyti veiksmus gamtos apsaugos srityje. Tokia yra ir prieš dešimtmetį beatifikuoto popiežiaus Jono XXIII didžioji vizija, kurią jis savo istorinėje enciklikoje „Pacem in Terris“ adresavo visiems geros valios žmonėms.

© 2010 „XXI amžius“