Pirmasis puslapis
Atmintis
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Pasaulis
Požiūris
Susitikimai
Švietimas
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Popiežius primena reliatyvizmo pavojų politikoje

Mindaugas BUIKA

Popiežių Benediktą XVI sveikina Europos Tarybos parlamentinės asamblėjos vadovai

Europos Tarybos sukūrimo ištakos

Audiencijoje priėmęs Europos Tarybos parlamentinės asamblėjos vadovus (biuro narius) popiežius Benediktas XVI pabrėžė vertybinių nuostatų svarbą nacionalinėje ir tarptautinėje politikoje. Rugsėjo 8 dieną Vatikane vykęs susitikimas buvo skirtas Europos žmogaus teisių konvencijos 60-ųjų metinių sukakčiai. 1949 metais įkurtai Europos Tarybai (nepainioti su Europos Sąjunga) priklauso 47 valstybės nuo Azerbaidžano iki Maroko, kuriose iš viso gyvena apie 800 milijonų piliečių. Šios vienos iš seniausių dabar veikiančių tarptautinių organizacijų, kurios būstinė yra Strasbūras, narėmis yra beveik visos Europos šalys, išskyrus Baltarusiją, Kazachstaną ir Kosovą. Šventasis Sostas Europos Taryboje turi nuolatinio stebėtojo statusą.

Europos Tarybos parlamentinėje asamblėjoje (nepainioti su Europos parlamentu) posėdžiauja narių valstybių nacionalinių parlamentų deleguoti nariai. Tų delegacijų politinė sudėtis turi atitikti partinį atstovavimą nacionaliniuose parlamentuose. Vatikane apsilankiusią parlamentinės asamblėjos vadovybę sudaro pirmininkas, 20 vicepirmininkų, komisijų ir frakcijų vadovai. Šiuo metu Europos Tarybos parlamentinės asamblėjos pirmininku dvejų metų kadencijai yra išrinktas Turkijos parlamento narys Mevliutas Kavusoglas.

Susitikimo pradžioje padėkojęs Šventajam Tėvui už priėmimą, jis trumpai priminė Europos Tarybos istoriją. Ši organizacija buvo sukurta, kai žemynas faktiškai dar buvo Antrojo pasaulinio karo (1939–1945) griuvėsiuose, kai reikėjo iš naujo atkurti tautų susitaikymą ir sutryptą tikėjimą žmogiškojo asmens orumu. Iniciatyvą Europos Tarybos sukūrimui iškėlė tuometinis Didžiosios Britanijos premjeras Vinstonas Čerčilis savo garsiojoje kalboje, pasakytoje 1946 metų rugsėjo 19 dieną Ciuricho (Šveicarija) universitete. (Tuomet jis kalbėjo apie Jungtinių Europos Valstijų idėją Jungtinių Amerikos Valstijų pavyzdžiu.)

Pagrindas Europos Tarybos sukurti buvo 1949 metų gegužės 5 dieną dešimties žemyno valstybių (Belgijos, Danijos, Prancūzijos, Airijos, Italijos, Liuksemburgo, Olandijos, Norvegijos, Švedijos ir Didžiosios Britanijos) vadovų pasirašyta vadinamoji Londono sutartis tapo naujosios organizacijos statutu. Joje pabrėžtas vienijantis bruožas – bendras paveldas – demokratinė santvarka ir žmogaus teisių gynimas, kuriais remiasi europinė civilizacija. Tai patvirtinant netrukus buvo parengta ir 1950 metų lapkričio 4 dieną priimta Europos žmogaus teisių konvencija, kurios jubiliejinės metinės dabar yra minimos.

Žmogaus teises patvirtina tikėjimas

Kalbėdamas audiencijos dalyviams apie šios Konvencijos svarbą ir apie Europos Tarybos parlamentinės asamblėjos darbotvarkę, popiežius Benediktas XVI pastebėjo, kad išlieka daugybė sunkių situacijų, kuriose pažeidžiamos asmens teisės ir žmogiškasis orumas. „Aš turiu galvoje žmones su negalia, vaikus, kurie kenčia smurtą, imigrantus, pabėgėlius, tuos, kurie daug skausmo patiria dėl dabartinės ekonominės ir finansinės krizės, ekstremizmo bei naujų vergystės formų – prekybos žmonėmis, narkotikais, prostitucijos – aukas“, – sakė Šventasis Tėvas. Jis pažymėjo, kad šiandieninės globalizuotos visuomenės kontekste, kai skirtingų tautų ir kultūrų žmonės ypač artimai bendrauja, yra aiškus imperatyvas visiems turėti vienodas teises.

Popiežius Benediktas XVI dar kartą atkreipė dėmesį į reliatyvizmo keliamą grėsmę vertybių, teisių ir pareigų srityse. „Jeigu jos neturėtų objektyvaus racionalaus pagrindo, bendro visoms tautoms, o remtųsi tik atskirų kultūrų papročiais, įstatyminiais sprendimais arba teismų verdiktais (kurie pastaruoju metu moraliniu atžvilgiu tampa labai kontraversiški – M. B.), kas tuomet būtų tas pagrindas, kuris įgalina veikti tokias antnacionalines institucijas kaip Europos Taryba?“ – klausė Šventasis Tėvas. Be bendrų vertybinių nuostatų negalėtų būti nei vaisingo tautų dialogo, nei stabilumo tarptautiniuose santykiuose. „Visos vertybės, teisės ir pareigos kyla iš prigimtinio asmens orumo“, – aiškino Benediktas XVI. Jis patvirtino, kad krikščioniškasis tikėjimas ne tik netrukdo, bet tiesiog skatina šias paieškas, kviesdamas iš naujo atrasti žmogiškojo orumo antgamtinį pagrindą. Ypač tai liečia tokius principus, kaip žmogiškosios gyvybės saugojimas nuo  prasidėjimo iki natūralios mirties; santuokos, kaip išimtinio ir neišardomo savęs dovanojimo vieno vyro ir vienos moters sąjungoje įtvirtinimas, taip pat švietimo, auklėjimo ir religijos laisvė. „Tai yra būtinos sąlygos, jeigu mes norime adekvačiai atsiliepti į neatidėliotinus iššūkius, kuriuos istorija pateikia kiekvienam iš jūsų“, – kalbėjo Popiežius audiencijoje dalyvavusiems Europos Tarybos parlamentinės asamblėjos vadovams, linkėdamas nuosaikumo, išminties ir drąsos bendrojo gėrio tarnystės misijoje.

Parlamentinės asamblėjos pirmininkas M. Kavusoglas, kuris yra musulmonas, sveikindamas Šventąjį Tėvą pažymėjo, kad visos trys monoteistinės religijos – krikščionybė, islamas ir judaizmas – pripažįsta pagarbą žmogiškajam orumui. Ir tai yra svarbu, „nes tik susitelkus į tai, kas mus vienija, galėsime kartu siekti tikrųjų žmonijos tikslų“. Politikas pripažino popiežiaus Benedikto XVI nuopelnus vystant dialogą su kitų tikybų atstovais, ieškant bendrojo pagrindo taikiam jų sambūviui. Siekiant bendrojo gėrio milijonams Europos ir viso pasaulio žmonių, ginant jų teises ir laisves, „esmingiausia, aš esu tikras, yra tikėjimas į kažką, kas yra aukščiau ir anapus mūsų. Nepriklausomai nuo to ištakų, pavadinčiau tai meile. Esu tikras, kad su manimi, Jūsų Šventenybe, sutinkate“, – kalbėjo M. Kavusoglas.

© 2010 „XXI amžius“