Pirmasis puslapis
Atmintis
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Pasaulis
Požiūris
Susitikimai
Švietimas
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Prancūzijos valstybinių geležinkelių nacistinė praeitis

Irena Tumavičiūtė

Bobas Blumenfieldas

2020 metais numatoma pradėti tiesti greitaeigiams traukiniams skirtą geležinkelio liniją, sujungsiančią Los Andželo ir San Fransisko miestus. Ateinančiais metais Kalifornija skelbs tarptautinius konkursus – bendra užsakymų vertė sieks 33 milijardus eurų. Viliojančių užsakymų tikisi gauti ir Prancūzijos valstybiniai geležinkeliai SNCF.

Pasak populiaraus žurnalo „Focus“, vienam JAV politikui tokios viltys nepatinka –  Kalifornijos valstijos senatorius Bobas Blumenfieldas pasiūlė įstatymo projektą, kuris žinomam Prancūzijos koncernui gali užkirsti kelią dalyvauti konkurse.

Apie tai gausu straipsnių vokiečių kalba leidžiamuose internetiniuose laikraščiuose ir žurnaluose. Ypač krinta į akis tokie pavadinimai „Prancūzijos geležinkeliai turi įvertinti žydų deportacijas“, „Spygliuotas užsakymas“, „Prancūziją užklumpa praeitis“, „Kalifornija svarsto stambių įmonių nacistinę praeitį“, „Prancūziją slegia nacistinė praeitis“.

B. Blumenfieldas pasiūlė įstatymo projektą, kuriame siūloma, kad visos įmonės ar koncernai, norintys dalyvauti šiame projekte ir gauti užsakymų, turi atskleisti, kaip Antrojo pasaulinio karo metais bendradarbiavo su nacionalsocialistais.

Senatoriaus nuomone, SNCF jau daug metų atsisako prisiimti atsakomybę už savo vaidmenį per Šoa (oficialiai vartojamas žydų katastrofos Antrojo pasaulinio karo metais pavadinimas – I. T.). „Dabar šis koncernas atvyks į Kaliforniją, sieks gauti dalį didžiausio užsakymo mūsų valstybės istorijoje. Manau, jeigu koncernas nori gauti mūsų mokesčių mokėtojų pinigų, jis turi prisiimti atsakomybę už savo veiksmus praeityje“, – kalbėjo politikas.

Nacionalsocialistų okupacijos metais iš Prancūzijos į koncentracijos stovyklas buvo išvežta daugiau nei 75 000 žmonių. Laikraščio „welt.de“ nuomone, tūkstančiai mirė kelyje dėl baisių sąlygų. Prieš dešimt metų SNCF paskelbė studiją apie savo vaidmenį Antrojo pasaulinio karo metais. Joje buvo pripažinta, kad Prancūzijos valstybiniai geležinkeliai „teikdavo naciams traukinius ir mašinistus“, bet atsakomybės neprisiėmė. Studijoje  argumentuojama, jog vokiečių okupacijos metais geležinkelių valdymą buvo perėmę naciai. Būtent jie versdavo lokomotyvų mašinistus vežti deportuojamus žmones į koncentracijos stovyklas. Straipsnyje rašoma, kad aukų artimieji ir Prancūzijos geležinkelių kritikai teigia, jog Prancūzijos geležinkelių darbuotojai esą savo iniciatyva grūdo žmones į gyvulinius vagonus, be to, jie susižėrė padidintus pervežimo mokesčius.

Straipsniuose pažymima, kad Prancūzijoje jau vyko teismo procesų, kuriuose buvo svarstomi žydų vežimo į koncentracijos stovyklas klausimai. Pirmą kartą SNCF buvo pripažinti kaltais 2006 metais, bet apeliacinis teismas kaltinimą anuliavo. O Valstybės taryba, aukščiausia Prancūzijos teisinė institucija, praėjusių metų pabaigoje pareiškė, jog ji nėra kompetetinga priimti sprendimus šiuo klausimu.

Jungtinėse Amerikos Valstijose holokaustą išgyvenę asmenys vienam Niujorko teismui įteikė skundą, kuriame kaltinami Prancūzijos valstybiniai geležinkeliai. Jie  ne tik reikalauja kompensacijų, bet ir siekia, kad šiam Prancūzijos koncernui būtų uždrausta Amerikoje vykdyti pervežimus, nors jau du mėnesius koncerno dukterinė įmonė Keolis veikia Šiaurės Virdžinijoje.

Denisas Douté, Prancūzijos geležinkelių atstovas Amerikoje, pabrėžė, jog transportavimą organizuodavo vokiečiai. Jie teikdavo vagonus, o prancūzai – mašinistus. Mašinistai esą važiavę tik iki sienos, o ne iki koncentracijos stovyklų. Jis priminė, jog yra sukurta speciali komisija, aktyviai veikianti Prancūzijoje, Izraelyje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. „Ši komisija išnagrinėjo maždaug 24 000 atvejų (kiek daug iš Prancūzijos kilusių konclagerių aukų  praėjus 65 metams po karo! – I. T.)  ir išmokėjo daugiau nei 550 milijonų dolerių kompensacijų“, – teigė pareigūnas. Be kita ko, jis pasidžiaugė, kad Kalifornijoje siūlomu įstatymu siekiama skaidrumo, nes toks įstatymas padėtų pagaliau išsiaiškinti tiesą.

Prancūzijos pareigūno žodžiai Kalifornijos senatoriui nepadarė jokio įspūdžio. Jis reikalauja, kad koncernas išgyvenusiems deportuotiems asmenims išmokėtų kompensacijas. Politikas pabrėžė, jog didžioji dalis įvairių šalių koncernų, nepriklausomai nuo savo vyriausybių veiksmų, atsiprašė, įsteigė fondus ir išmokėjo kompensacijas aukoms. O SNCF pati nė piršto nepajudino.

Prancūzijos naujienų žurnalo „Le Point“ nuomone, Blumenfieldo iniciatyvoje galima įžvelgti protekcionizmo: „Būtent dabar, kai gaminant greitaeigius traukinius bendradarbiauja Kinija, Kalifornija ir amerikiečių gigantas „General Electrics“, pareiga prisiminti pasitelkiama galbūt kaip moralinis alibi“.

P.S. Ar iš šios istorijos negalėtų pasimokyti Lietuvos politikai, įtraukdami į reikalavimus dėl žalos atlyginimo ir punktą, kad Rusijos geležinkeliai išmokėtų kompensacijas išgyvenusiems sovietinius konclagerius ir tremtį?

© 2010 „XXI amžius“