Pirmasis puslapis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Pasaulis
Požiūris
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Pagerbė kovotojus už Lietuvos laisvę

Laima Zimkienė

Tarptautinės tradicijų, šeimos ir nuosavybės (Tradition, Family, Property – TFP) gynimo asociacijos delegacijos nariai

Nepriklausomybės akto signataras, eisenų į Šiluvą koordinatorius Antanas Račas (dešinėje) pristatė TFP organizacijos narį, delegacijos vadovą Renato Murta de Vasconsales

Sueigos pirmininkas, Blaivystės sąjūdžio pirmininkas Albertas Griganavičius

Sueigos dalyvių eisena – Šiaulių Katedros šventoriuje

Rugpjūčio 28 dieną,  Padėkos ir vilties eisenos iš Tytuvėnų į Šiluvą išvakarėse, Šiauliuose,  Sukilėlių kalnelyje, įvyko sueiga, skirta pagerbti už Lietuvos laisvę žuvusius ir kalėjimų bei tremčių kančias kentėjusius kovotojus. Šiauliuose ir Kelmėje vykstančius tradicinius renginius bei padėkos ir vilties eiseną koordinuoja Lietuvos Sąjūdžio taryba ir VšĮ „Krikščioniškosios kultūros institutas“.

Į sueigą Sukilėlių kalnelyje – jau devintą kartą

Su gėlėmis ir trispalvėmis vėliavėlėmis rankose rinkosi į mitingą šiauliečiai bei miesto svečiai. Plevėsavo Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos, Lietuvos Sąjūdžio Šiaulių skyriaus, Blaivystės sąjūdžio ir kitų organizacijų vėliavos. Patriotines lietuvių dainas dainavo ir  giesmes giedojo Šv. Jurgio bažnyčios parapijos choras.  

Ant gėlėmis apipintų neštuvų laikydami Fatimos Dievo Motinos statulą centre stovėjo  Tarptautinės tradicijų, šeimos ir nuosavybės (Tradition, Family, Property – TFP)  gynimo asociacijos  delegacijos nariai.

Pasveikinęs susirinkusius  šiauliečius ir svečius, o ypač – tarptautinės  delegacijos narius  bei jos vadovą  Renato Murta de Vasconsales su švente, Blaivystės sąjūdžio pirmininkas Albertas Griganavičius pakvietė visus  sugiedoti Lietuvos himną ir tylos minute pagerbti žuvusius už Lietuvos laisvę.

„Pasaulį apėmė universalioji revoliucija“

Nepriklausomybės akto signataras, eisenų į Šiluvą koordinatorius Antanas Račas pristatė svečių delegaciją. Šį kartą į Lietuvą atvyko atstovai iš JAV, Čilės, Portugalijos,  Italijos,  Libano. „Labai džiaugiuosi, kad šie žmonės atvyksta pas mus kasmet ir sutinka  pasidalyti mintimis apie  amžinąsias vertybes, pasimelsti už žuvusius Laisvės kovose, kad mus visus vienija meilė Dievui.“ A. Račas paminėjo, kad renginyje dalyvauja ir keturi Krokuvos krikščioniškosios kultūros instituto delegacijos nariai.

Delegacijos vadovas Renato Murta de Vasconsales susirinkusiems sakė, kad  atvažiuoja į Lietuvą pagerbti mūsų tautos didvyrių.  Asociacija dar daug ką turi nuveikti, kalbėjo delegacijos vadovas. Ir šiandien gresia hedonizmo  ir reliatyvizmo diktatūra; visą pasaulį, ne tik Lietuvą, yra apėmusi universalioji revoliucija – krikščioniškos šeimos vertybės puolamos iš visų pusių. „Turime susivienyti. Jeigu nepasipriešinsime krikščioniškų vertybių griovimui, tai Lietuvos po keliasdešimt metų nebus, – kalbėjo svečias. – Todėl kiekvieną dieną mes meldžiamės, prašydami Dievo Motinos Marijos užtarimo, kad Lietuva išliktų. Mes būsime su jumis maldoje ir darbuose, kiek tik mūsų jėgos leis, dirbsime, kiek jums patiems to reikės.“

Prašoma pripažinti prof. V. Landsbergį prezidentu

Sueigoje kalbėjo Šiaulių miesto savivaldybės mero pavaduotoja Daiva  Matonienė,  Lietuvos Respublikos Seimo nariai  Rytas Kupčinskas ir Kęstutis Masiulis, Lietuvos Sąjūdžio Šiaulių skyriaus pirmininkas Algirdas Kulikauskas, krikščionis demokratas Alfonsas Brūzga ir kiti sueigos dalyviai.  

A. Griganavičius  perskaitė  LR Seimo pirmininkei Irenai Degutienei skirtą laišką – kreipimąsi, kuriame Šiaulių gyventojų, susirinkusių į tradicinę sueigą Laisvės dienai paminėti, vardu prašoma, kad, „šiemet, švenčiant Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetį, būtina atstatyti istorinę tiesą ir  pripažinti profesorių Vytautą Landsbergį 1990 m. kovo 11 d. – 1992 m. spalio 25 d. laikotarpiu buvus aukščiausiuoju Lietuvos valstybės vadovu – Prezidentu.“  Kreipimuisi pritarė dauguma sueigos dalyvių.

Prie paminklo kovotojams už  Laisvę buvo padėta gėlių ir, dėkojant Švč. Mergelei Marijai už  globą Lietuvai, sugiedota Maironio giesmė „Marija, Marija, skaisčiausia lelija“. Vėliau sueigos dalyvių eisena pajudėjo link Šiaulių Katedros.

Didžiausios vertybės – krikščioniškos tradicijos, šeima, nuosavybė

Katedros šventoriuje eisenos dalyvius  ir delegacijos narius pasitiko Šiaulių vyskupas Eugenijus  Bartulis, vyskupijos kancleris kun. Evaldas Alūza ir kiti kunigai. Vyskupas E. Bartulis aukojo šv. Mišias ir pasakė pamokslą.  Dėkodamas tarptautinės delegacijos nariams už pasiaukojamą, kvietė visus tikinčiuosius būti kukliais  bei nuolankiais Dievo valiai.  „Šie žmonės atkeliavo iš labai toli, kad parodytų mums, kaip svarbu  išsaugoti tikrą šeimą, įsipareigojančią krikščioniškai gyventi ir krikščioniškai auklėti vaikus. Jie rodo išskirtinį dėmesį ir pagarbą Dievo Motinai ir moko mus gyventi su malda – už šeimą, už Tėvynę, už mirusius artimuosius ir žuvusiuosius Laisvės kovose, už visą pasaulį“, kalbėjo vyskupas E. Bartulis.

Rugpjūčio 29-osios rytą tarptautinės organizacijos delegacija, sueigos dalyviai,  nemaža grupė Šiaulių vyskupijos kunigų ir tikinčiųjų išvyko į  Tytuvėnus dalyvauti Padėkos ir vilties eisenoje į Šiluvą.

Autorės nuotraukos

© 2010 „XXI amžius“