|
Ar komunistų nusikaltimai ne genocidas
Praėjusią savaitę Didžiosios Britanijos spaudoje pasirodžiusiuose apžvalgininkų komentaruose Lietuva kaltinama dėl požiūrio į istoriją. Jonathanas Freedlandas The Guardian interneto svetainėje paskelbtame straipsnyje kaltina Lietuvą dėl tariamo bandymo lyginti sovietų ir nacių nusikaltimus. Jis teigia, kad Lietuvos partneriai Europos Sąjungoje (ES) ir NATO turėtų spausti Lietuvą dėl tokių Lietuvoje plintančių teiginių. Kelių knygų autorius J. Freedlandas, komentarus rašantis ir laikraščiui The New York Times, aprašydamas įspūdžius iš Kauno IX forto, stebisi, kad muziejuje prisimenamos ir sovietų režimo aukos, o Genocido aukų muziejuje Vilniuje daugiausia dėmesio skiriama KGB aukoms. Esą Lietuva ne kartą yra sulaukusi kritikos dėl požiūrio į istoriją, tačiau šalies pareigūnai priekaištus atmeta, teigdami, kad jie nemėgina lyginti nacių ir sovietų nusikaltimų, bet nori, kad ir Sovietų Sąjungos režimo nusikaltimai būtų įvertinti tinkamai. J. Freedlandas teigia: Aš suvokiu, kodėl lietuviai nori dvigubo genocido termino. Bet tai mane baugina. Lyginti sovietų ir nacių nusikaltimus yra nesąžininga ir istoriškai klaidinga.
Straipsnio autorius mini 2008 metų įstatymą, kuriuo uždrausti ne tik nacių, bet ir sovietų simboliai, bei teismo sprendimą, kad svastika yra baltų kultūros dalis. Negalima sutikti, kad tie, kurie buvo suimti, tardomi ir įkalinti citata iš Vilniaus muziejaus sulaukė to paties likimo kaip tie žydai, kurie buvo nužudyti, nepaisant ekspozicijos bandymo juos sulyginti mandagiu terminus netektys. Sovietmečio priespauda buvo baisi, bet tai nebuvo genocidas: būti suimtam tai ne būti nušautam į duobę. Tai skirtingi dalykai ir kalbėti kitaip reiškia atimti iš labai specifinio termino genocidas jo prasmę, rašo J. Freedlandas. Publikacijoje remiamasi istoriko Egidijaus Aleksandravičiaus mintimi, aiškinančia, kaip psichologiškai sunku suvokti, kad aukos gali būti ir nusikaltimų vykdytojai, ir susitaikyti su tuo, kad iškentę pirmąjį sovietų valdymą 19401941 metais lietuviai atsigręžė į silpniausius žmones žydus. J. Freedlandas aiškiai daro spaudimą mūsų partnerėms ES ir NATO: Vyriausybės turės kalbėti tvirčiau. Lietuva yra ES ir NATO: jos partneriai šiose struktūrose turi pareigą pasakyti Vilniui aiškiai, kad jis turi skaitytis su savo praeitimi teisingai, nesvarbu, kad tai gali būti skausminga.
J. Freedlandui apkaltinus Lietuvą nepagrįsta dvigubo genocido teorija ne visi žurnalistai stojo į kaltintojo pusę. Laikraščio The Daily Telegraph tinklaraščio skiltyje pasirodė žurnalisto ir buvusio europarlamentaro Danielio Hannano atsakymas, kuriame retoriškai klausiama, ar Stalino nusikaltimai buvo tikrai mažiau baisūs nei Hitlerio. D. Hannanas rašo: Kyla svarbus moralinis klausimas. Ar žmonių klasifikavimas pagal pajamas ir išsilavinimą yra labiau pateisinamas nei jų klasifikavimas pagal rasę ar religiją?..
Naciai ir sovietai buvo linkę žudyti žmones pagal kategorijas, o ne kaip individus. Jis taip pat abejoja J. Freedlando argumentu, kad deportacija nėra taip blogai kaip nužudymas, nes gulage ir tremtyje mirdavo daugybė žmonių. Kai Raudonoji armija 1940 metais okupavo Baltijos šalis, buvo ištremta arba nužudyta 130 tūkst. vyrų, moterų ir vaikų. Per nacių okupaciją nuo 1941 iki 1944 metų ištremta arba nužudyta dar 300 tūkst. žmonių daugiausia žydų ir daugiausia Lietuvoje. Kai sovietai grįžo 1944 metais, jie suėmė dar 400 tūkst. žmonių per kitą dešimtmetį, daugiausia buožių. Apskritai paėmus, netekta apie dešimtadalio suaugusių gyventojų. Galima suprasti, kodėl žmonės prisimena šį laikotarpį kaip vieną ilgą didžiulę nelaimę, rašo D. Hannanas.
Galima būtų palyginti Lietuvoje ir Rusijoje skleidžiamas idėjas dėl žydų kaltės. Štai vieno žymiausių Rusijos universiteto mokslininkų parašytas istorijos vadovėlis palankiai žiūri į Stalino politiką ir neigiamai vertina žydų vaidmenį Sovietų Sąjungos ir Rusijos istorijoje. Kaip laikraštyje Novaja gazeta rašo Rusijos istorijos instituto mokslininkai Vladimiras Lavrovas ir Igoris Kurliandskis, mokymas pagal šį vadovėlį tai rafinuotas Rusijos civilizuoto, demokratinio ir teisinio vystymosi sabotavimas. Recenzuodami Maskvos valstybinio universiteto mokslininkų Aleksandro Barsenkovo ir Aleksandro Vdovino vadovėlį Rusijos istorija: 19172009, jie tvirtina, kad vadovėlio autoriai mėgina pateisinti Stalino represijas, įskaitant ir lagerių sistemą, tautų trėmimus, prievartinę kolektyvizaciją. Rašydami apie ketvirtojo dešimtmečio masinius areštus ir egzekucijas, mokymo priemonės autoriai pažymi, kad valdžia teisėtai baiminosi priešų Sovietų Sąjungos viduje. Vadovėlio autoriai bando teisinti Antrojo pasaulinio karo metais įvykdytus komunistinio režimo nusikaltimus ištisų tautų Krymo totorių, čečėnų, ingušų ir kalmukų deportacijas į Sibirą ir Centrinę Aziją. Jie buvo ištremti, nes buvo pasirengę talkinti okupantams ar įtarti turėję tokių kėslų, rašoma vadovėlyje.
Vadovėlyje atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad daug žydų užima vadovaujančias pozicijas sovietų kultūros erdvėje ir žiniasklaidoje. Vadovėlyje teigiama: Sovietų valdžia po karo nemaloniai nustebo, pastebėjusi padidėjusias žydų tautybės asmenų simpatijas Vakarams, ir tai sudarė prielaidas juos panaudoti amerikiečių strateginiams interesams. Tai ir lėmė politiką mažinti žydų valdininkų dalį sovietinėje nomenklatūroje, taip leidžiant suprasti, kad žydai galėjo būti potencialūs arba tikri JAV agentai.
Tai nejaugi Stalino metais komunistinio režimo vykdytų represijų negalima net prisiminti, o reikia nepaliaujamai kalbėti apie žydų genocidą nacizmo laikais ir kaltinti lietuvius kaip žydšaudžių tautą?.. Tačiau tą paneigia istorijos faktai: lietuviai istorijos eigoje taikiai sugyveno su žydais, kurie sudarė netgi daugumą Lietuvos miesteliuose.
Dar apie požiūrį į nacizmo ir komunizmo nusikaltimus 8 puslapyje.
© 2010 XXI amžius
|