Pirmasis puslapis
Atmintis
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva
Lietuva. Pasaulis
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Nepaliovęs ginti pilietinių ir moralinių vertybių 

In memoriam Viliui Bražėnui

Vilius Bražėnas (1913 – 2010) Ričardo ŠAKNIO nuotrauka

Spalio 3 dieną netekome žymaus lietuvių  publicisto, paskaitininko–antiglobalisto, rašytojo, Lietuvos kariuomenės dimisijos karininko Viliaus Bražėno.  

Velionis gimė 1913 m. balandžio 6 dieną Rygoje. 1922 metais su tėvais persikėlė į Lietuvą. Nuo 1926 metų aktyviai dalyvavo skautų veikloje, rašė dainas ir feljetonus,  skelbė juos spaudoje. Feljetonus pasirašinėjo Bražviliaus slapyvardžiu. Universitete studijavo elektrotechniką. Nuo 1932 metų bendradarbiavo  periodikoje: „Lietuvos aidas“, „XX amžius“, „Skautų aidas“, „Kuntaplis“. 1937 metais baigė Prezidento A. Smetonos karo mokyklą.  Atsikūrusioje Lietuvos Respublikoje spausdinosi „Lietuvos aide“, „XXI amžiuje“, „Varpe“ ir kituose laikraščiuose.  

Antrojo pasaulinio karo metu Lietuvoje tris kartus keitėsi okupantai. V. Bražėnas aktyviai reiškėsi lietuvių antinacinio pogrindžio veikloje, 1944 metais dalyvavo Sedos kautynėse ir pasitraukė į Vokietiją. Į sovietų provokacinius klausimus, kodėl jis bėgo iš Tėvynės, atsakė: „Aš nebėgau iš Lietuvos, o po kautynių su sovietų tankais pasitraukiau atbulas – atsišaudydamas.“

Būdamas Vokietijoje V. Bražėnas dainavo lietuvių operoje.  1948 metais skautų stovykloje vadovavo  jungtinei vokiečių, lenkų, estų, latvių ir lietuvių skautų  veiklai. 1949 metais, persikėlęs į JAV, tapo pagarsėjusio „Aitvarų“ kvarteto  dainininku tenoru. 1952–1953 metais studijas tęsė Bridgeporto inžinerijos institute, kurį laiką  vadovavo Lietuvos laisvės forumui Floridoje.  

1951–1971 metais V. Bražėnas buvo JAV lietuvių bendruomenės Konektikuto apylinkės valdybos narys, pirmininkas,  kelias kadencijas – Amerikos lietuvių bendruomenės tarybos narys. Nuo 1977 metų  aktyviai dalyvavo steigiant politines amerikiečių patriotų grupes, kurios garsino Lietuvos Laisvės bylą: „Lithuanian American Anticommunist Group“, „Lithuanian Freedom Forum“, „Waterbury Americanism Forum“, „Stamford Forum for American Affairs“. Buvo organizacijų   „America’s Future“, „John Birch Society“, „Eagle Forum“, „Larry McDonald Crusade – Stop Finansing Communism“ narys.

V. Bražėnas  garsėjo kaip įtaigus oratorius. Jis perskaitė per tūkstantį  pranešimų anglų ir lietuvių kalbomis visose JAV valstijose, išskyrus Havajus. 1985–1987 metais dirbo JAV savaitraščio „Lee Constitution“ redaktoriumi. V. Bražėnas patyrė XX amžiuje vykusių  Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų  baisumus,  sovietų komunizmo ir vokiečių nacionalsocializmo tironijų demagogiją, terorą  ir vykdytus genocido nusikaltimus.         

V. Bražėnas visada nenuilsdamas garsino Lietuvos Laisvės bylą, o persikėlęs į JAV tapo nuosekliu komunizmo ir nacizmo  tironijų palikimo  tyrėju ir  kritiku, daug dėmesio skyrė sovietų ir nacių totalitarinių režimų nusikalstamam bendradarbiavimui.

Atskleisdamas totalitarinių režimų nusikaltimus ir  kėslus, kurie kėlė pavojų taikai ir  visam laisvajam pasauliui,  V. Bražėnas primindavo ir Lietuvos laisvės bylą. Pavergtos tėvynės likimas ir  siekis atkurti, palaikyti bei ginti taikų tautų sambūvį sutraukdavo gausias  auditorijas. Pasigesdamas išeivijos periodikoje  dėmesio Lietuvoje vykstančioms Laisvės kovoms, jis  teigė, kad „tikras kultūrininkas, intelektualas,  kūrėjas šiandien negali likti neutralus titaniškose  grumtynėse tarp tiesos ir melo, tarp gėrio ir blogio, tarp laisvės ir vergijos.“

V. Bražėnas turėjo aštrią publicisto plunksną, drąsiai reiškė požiūrį į  didžiosios politikos vingius, primindamas Jaltos, Teherano, Potsdamo susitarimus, kuriais Rytų Europos tautos, tarp jų ir Lietuva, buvo atiduotos pusę amžiaus trukusiai komunizmo savivalei.

V. Bražėnas argumentuotai teigė, kad  tautiečių pastangomis  Tėvynėje ir išeivijoje kartu su demokratinių šalių parama Lietuva ir kitos pavergtosios tautos atgaus Laisvę, kad piliečiai patys yra atsakingi už laisvės bei taikos  išsaugojimą ir  žmogaus teisių gerbimą. Nuosekli V. Bražėno pilietinė pozija visada rėmėsi aiškia tautine savimone, savigarba ir  krikščioniškąja morale. Šis pilietinis credo atsispindi visuose V. Bražėno raštuose. V. Bražėnas parašė ir išleido knygas: „Normuotos šypsenos“ (1949); „Kalorijos ir doleriai“ (1952); „Sąmokslas prieš žmoniją“ (1975); „Nauja pasaulio santvarka“ (2000); „Po dvylika vėliavų“ (2005); „Priminimai bendražygiams“ (2009).

1937 metais jis buvo apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino III laipsnio medaliu; 1938 – skautų „Lelijos“ ordinu; 2003 – Vyčio ordino Riterio kryžiumi, 2004 – Lietuvos atsargos karininkų sąjungos medaliu „Už nuopelnus Lietuvai“.

Atsisveikindami su velioniu, jaučiame išliekantį ir nesilpnėjantį V.Bražėno literatūrinio palikimo teigiamą poveikį  pilietinei visuomenei ir  ypač jaunimui. Mielas Viliau,  tebūnie Tau lengva laisvos Tėvynės žemė. Ilsėkis ramybėje!

Grupė bendražygių ir bendraminčių

V. Bražėnas vakar palaidotas Vilniaus Sudervės kapinėse.

© 2010 „XXI amžius“