Pirmasis puslapis
Atmintis
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva
Lietuva. Pasaulis
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Projektą „Gimtasis kraštas:  
įvykiai ir įspūdžiai“ remia:  

Bendruomenėse

Malaišiuose įteiktos dvi Vaižganto premijos

Prie Vaižganto paminklo Malaišiuose kaunietis rašytojas ir žurnalistas Juozas Kundrotas (dešinėje) bei Vaižganto mažosios premijos „Už kūrybinius nuopelnus Svėdasų kraštui“ svėdasiškis žurnalistas muziejininkas Vytautas Bagdonas

Aktorius Tomas Vaisieta „persikūnijo“ į karalių Mindaugą

Svėdasų parapijos klebono kun. Vydo Juškėno nuoširdus žodis

Aktorius Ferdinandas Jakšys taip įsijautė, skaitydamas Vaižganto žodžius apie gimtinę, kad net pabučiavo Malaišių žemelę...

Jauki aikštė prie buvusios Tumų sodybvietės ir akmens, „Juodžiaus kelmu“ vadinamo

Per senuosius Malaišius nuvingiavo bendra anykštėnų „Valaukio“ ir kupiškėnų „Kupkėmio“ atliekama daina

Rugsėjo 25-osios popietę Svėdasų seniūnijos Malaišių kaime vyko tradicinės Vaižgantinės. Kan. Juozo Tumo-Vaižganto gimtinėje renginio dalyvius pasitiko ant senųjų Malaišių kaimo pastatų sienų eksponuojamos dvi  žurnalisto Vytauto Bagdono parengtos fotografijų parodos „Malaišiai, prabėgus... šimtmečiams“ ir „Vaižganto premijų įteikimo Svėdasų krašte akimirkos“, vietinių gyventojų ir svečių laukė specialiai išleistas laikraščio „Pragiedrulių žemė“ numeris.

Mykolo Karčiausko Malaišiams skirto eilėraščio posmais ir Anykščių kultūros centro folklorinio ansamblio (vadovė Regina Stumburienė) sudainuota  giesme iš garsiojo Antano Baranausko „Anykščių šilelio“ prasidėjo prisiminimų ir apmąstymų valanda „Poetingas tai kraštas, pilnas giliausios senovės atminimų...“, skirta Malaišių 755-osioms metinėms ir Vaižganto atminimo pagerbimui.

Dar pirmojo ir vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo laikus menantys Malaišiai šį rugsėjį sulaukė jau 755-ojo gimtadienio, o Vaižgantinių dalyviai tą popietę sulaukė paties... karaliaus Mindaugo – su karūna rankoje, apsivilkęs istorinę  Lietuvos praeitį menantį rūbą aktorius Tomas Vaisieta, priminė ir žilą senovę, ir gūdų sovietmetį, ir tautiečių kovą už Lietuvos nepriklausomybę bei dabarties valstybės problemas.

Kraštietis biologijos mokslų daktaras docentas Juozas Lapienis priminė šio krašto istoriją, čia gyvenusius malaišiečius. Veiklusis kraštietis kvietė visus Vaižganto kūrybos gerbėjus pamąstyti apie tai, ar nevertėtų šią gražią aikštę, kurioje vyksta Vaižgantinės, papuošti Severiutės, Mykoliuko ir kitų Vaižganto aprašytų personažų medinėmis skulptūromis.

Mokslų daktaras Gvidas Kazlauskas džiaugėsi gražiai tvarkoma rašytojo gimtine, Kunigiškių kaime veikiančiu muziejumi,  supažindino su brandinama iniciatyva prie vešliai žaliuojančių liepų išrašyti šiuos medelius sodinusių žmonių pavardes.

Po skambios dainos, atliktos Kupiškio kultūros centro folkloro ansamblio „Kupkėmis“, vadovaujamo Almos Pustovaitienės, plojimais buvo sutiktas kraštietis teatro, kino ir televizijos aktorius Ferdinandas Jakšys. Jis, skaitydamas Vaižganto žodžius apie tėviškę, net atsiklaupęs pabučiavo Malaišių žemelę...

Renginio metu simboliškai buvo pagerbta vienintelė likusi etnografinio Malaišių kaimo nuolatinė gyventoja garbaus amžiaus senolė Elena Grižaitė, kuriai Svėdasų seniūnas Valentinas Neniškis užrišo tautinę juostą...

Svėdasų Šv. Arkangelo Mykolo parapijos klebonas kun. Vydas Juškėnas visiems linkėjo ieškoti gyvenime „deimančiukų“, vertingų minčių išsakė žinoma šalies etnologė Gražina Kadžytė, Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius, Lietuvai pagražinti draugijos pirmininkas Juozas Dingelis, Seimo narys Antanas Baura. Parlamentaras įteikė Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto Padėką už Vaižganto muziejaus įkūrimą, daugelį metų puoselėjamą ir saugomą šio literatūros klasiko gimtinę, sėkmingą vadovavimą Vaižgantiečių klubui „Pragiedrulys“ Vaižgantinių organizatoriui V. Bagdonui.

Tarp pasisakymų skambėjo nuotaikingos „Valaukio“ ir „Kupkėmio“ ansamblių atliekamos dainos.

Paskui Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius paskelbė, kas tapo devintuoju respublikinės literatūrinės Vaižganto premijos laureatu. Šį kartą Lietuvos rašytojų sąjungos ir Lietuvos žurnalistų sąjungos įsteigta Vaižganto premija atiteko kauniečiui žurnalistui ir rašytojui Juozui Kundrotui už 2008 metais leidyklos „Naujasis lankas“ išleistą dokumentinį romaną „Įskelti titnagą“ . Savo kolegos kūrybine sėkme džiaugdamasis Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno apskrities pirmininkas Vidas Mačiulis  teigė, kad kažkada Svėdasus ir Kauną sujungė J. Tumas-Vaižgantas, o dabar sujungė ir naujasis Vaižganto premijos laureatas Juozas Kundrotas...

Svėdasų seniūnas Valentinas Neniškis paskelbė jau tradicine tapusios  Vaižganto mažosios premijos „Už kūrybinius nuopelnus Svėdasų kraštui“, pernai įsteigtos Svėdasų seniūnijos, naująjį laureatą. Antruoju šios premijos laureatu tapo žurnalistas, Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejaus muziejininkas, Vaižgantiečių klubo pirmininkas, laikraščio „XXI amžius“ bendradarbis Vytautas Bagdonas.

Po laureatų sveikinimo Vaižgantinių organizatorių vardu seniūnas V. Neniškis ir Anykščių kultūros centro Vaitkūnų skyriaus renginių organizatorė Aldona Bagdonienė  padėkojo artistams, folkloro ansambliams, nuolatiniams rėmėjams, aktyviausiems pagalbininkams ir įteikė žurnalisto V. Bagdono parengtus fotografijų albumus „Nusilenkime Vaižganto žemei...“

Anykščių rajonas
„XXI amžiaus“ informacija
Simonos Bagdonaitės
nuotraukos

© 2010 „XXI amžius“