Pirmasis puslapis
Atmintis
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva
Lietuva. Pasaulis
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Linkime tvirtų kūrybinių sparnų...

Zigmas TamaKauskas,

TS-LKD bendrijos Kauno skyriaus valdybos narys

Skulptorius Juozas Šlivinskas

Rugsėjo 17-ąją Kauno miesto muziejaus Kardinolo Vincento Sladkevičiaus menėje vyko skulptoriaus Juozo Šlivinsko jubiliejinės parodos „Artėjimas prie skulptūros“ atidarymas. Čia vyko ir parodos aptarimas, buvo bendraujama su skulptoriumi.  Skulptoriaus kūryboje atsispindi Šventojo Rašto ir konkretaus patriotinio pilietiškumo, žmogaus gyvenimo, jo būties alegoriniai, dažnai metaforiški motyvai. Štai dvylikos apaštalų tamsioje aplinkoje skleidžiama Šviesa, spygliuotas Judo bučinys, žmogaus kūno trapumo filosofinis apmąstymas – iš dulkės į dulkę...  Filosofiškai metaforiškas apmąstymas atsispindi ir skulptoriaus pamėgtose rankų judesiuose, kurie lyg paryškina patį vaizduojamą objektą. Iš tokių, pavyzdžiui, pažymėtinas jam kūrybinės įtakos turėjusio režisieriaus Juozo Miltinio portretas. Gyvenimiškas filosofinis motyvas matyti ir jo neseniai sukurtame Rūpintojėlyje.

Kauno Stasio Lozoraičio vidurinė mokykla džiaugiasi Juozo Šlivinsko sukurtu Vilties Prezidento Stasio Lozoraičio horeljefu, kuris tarsi susijungia su Vienybės aikštėje iškilusiu S. Lozoraičio paminklu.

Skulptoriaus J. Šlivinsko  kūryboje Tėvynės ženklus  atspindi   Aukštųjų Panerių memoriale sukurtas paminklas Vietinės rinktinės kariams ir  legendinio partizano Juozo Lukšos žuvimo vietoje prie Pažėrų miško pastatytas  skulptūrinis Vyčio kryžius, ir Vytauto Didžiojo Karo muziejaus sodelio mūsų tautos didvyrių alėją papildę generolo Povilo Plechavičiaus bei ketvirtojo konstitucinio Lietuvos Prezidento generolo Jono Žemaičio-Vytauto skulptūriniai biustai, 1949 metų Vasario 16-osios Deklaracija.  Daug gražių idėjų skulptorius siūlė ir Lietuvos laisvės kovotojų Motinos paminklo sukūrimui.

J. Šlivinskas sukūrė 1993 metais Ąžuolyno prieigose atidengto skulptoriaus Broniaus Pundziaus suprojektuoto S. Dariaus ir S. Girėno paminklo lakūnų skulptūras.

Skulptoriaus sukurti paminklai F. Vaitkui pastatyti Linkuvoje ir Airijos Bainrobo miestelyje. Skulptūriniu biustu įamžintas ir sovietinių okupantų nužudytas garsių  lėktuvų „Anbo“ konstruktorius generolas Antanas Gustaitis, praturtinantis Aviatorių memorialą Aleksoto aerodrome. Už dailės kūrinius aviacijos tematika 1996 metais J. Šlivinskas buvo apdovanotas S. Dariaus ir S. Girėno medaliu.

Nudžiūvęs Ąžuolyno ąžuolas J. Šlivinsko sumanymu virto „47 inkilais“, Zoologijos sodo vaikų žaidimo aikštelę puošia jo skulptūra „Išlaisvinimas“, o prie nudžiūvusio Pažaislio ąžuolo atsirado skulptoriaus sukurtas „Metraštis“.

Skulptorius yra sukūręs ir nemažai antkapinių paminklų. Iš jų paminėtini ambasadoriui Stasiui Lozoraičiui, rašytojui Raimundui Samulevičiui, tautodailininkei Stasei Samulevičienei, tapytojui Antanui Samuoliui, režisieriui Juozui Miltiniui, aktoriui Vaclovui Blėdžiui ir kt.

Skulptorius J. Šlivinskas  nuo 1995 metų žinomas ir kaip puikus skulptorių simpoziumų organizatorius. Parodoje „Nauja erdvė – 55“ jis eksponavo savo sukurtus projektus, nuotraukas. Skulptūros simpoziumų būta Kauno zoologijos ir Botanikos soduose, skulptoriui bei tapytojui Matui Menčinskui atminti, Pakruojo rajone, Linkuvos parke ir kitose vietose.

Tris savo personalines parodas J. Šlivinskas pavadino „Laiko slinktis“. To laiko slinktyje skulptorius skaičiuoja jau dešimt savo personalinių parodų, o su kitais autoriais – jų būtų per trisdešimt penkerias...  

Skulptorius J. Šlivinskas  prisimena gražų kūrybinį  bendradarbiavimą su grafiku Romualdu Čarna.  Šį pavasarį panevėžiečiams buvo pristatyta abiejų kūrėjų jubiliejinė paroda „Atodangos“. R. Čarna joje eksponavo savo piešinius ir knygą „Romualdas Čarna. Grafika, piešiniai“, o J. Šlivinskas – mažąją plastiką, kūrinius bibline tema.

Dabartinė paroda – lyg Juozo Šlivinsko ir jo žmonos Birutės šeimyninės šventės tąsa, gražiu kūrybiniu žiedu įsikomponavusi į skulptoriaus garbingos 60-ties metų sukakties šventę.

Skulptorius J. Šlivinskas – Sūduvos krašto žmogus. Jis mokėsi Kauno S. Žuko taikomosios dailės technikume, paskui studijavo Valstybiniame dailės institute.  Iš pradžių meno dalykus dėstė tuometinėje 8-ojoje aštuonmetėje mokykloje, paskui – S. Žuko taikomosios dailės technikume, o 1998–2002 metais – VDU Menų institute. Šešerius metus ėjo LDS Kauno skyriaus pirmininko pareigas, ketverius metus buvo UAB „Kauno dailė“ valdybos pirmininkas, penkerius – UAB „Archista“ dizaineris. Nuo 1977 m. dalyvauja nacionalinėse ir tarptautinėse parodose. Jo darbai eksponuoti Latvijoje, Estijoje, Azerbaidžane, Švedijoje, Rusijoje...  Nuo 1990 metų – Lietuvos dailininkų sąjungos narys.

Skulptorius J. Šlivinskas yra įvairių premijų laureatas: už Sausio 13-osios paminklo projektą (1991 m.), už Stepono Dariaus ir Stasio Girėno paminklo projektą (1992 m.), už J. Miltinio paminklo projektą (1996 m.), už  Žemės meno projektą „Mano ženklai ateičiai“ (1992 m.). Laureato vardą gavo ir už 2002–2003 metais sukurtus memorialinio paminklo Vietinės rinktinės kariams bei dekoratyvinės skulptūros „Šviesos takas“ projektus.

J. Šlivinskas – aktyvus TS-Lietuvos krikščionių demokratų Kauno skyriaus bendrijos narys. Linkime jam Dievo palaimos, tvirtų kūrybinių sparnų.

© 2010 „XXI amžius“