| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Kauno arkivyskupijoje Kėdainių dekanate Graži parapijos šventė Per Švč. Mergelės Marijos, Rožinio Karalienės, atlaidus pašventintas Caritas dovanotas Rožinis ir penkios vėliavos
KĖDAINIAI. Spalio 10-ąją, sekmadienį, Šv. Jurgio bažnyčioje buvo švenčiami Švč. Mergelės Marijos, Rožinio Karalienės, atlaidai, parapijos klebonas kun. Artūras Stanevičius pašventino parapijos Caritas bažnyčiai padovanotą didįjį Rožinį ir penkias vėliavas, skirtas atgautos Lietuvos laisvės 20-mečiui. Iškilmės vyko per Sumos šv. Mišias, į kurias susirinko ne tik gausus parapijiečių būrys, bet ir Kėdainių šauliai, rajono valdžios atstovai. Šv. Mišios prasidėjo procesija iš šventoriaus į bažnyčią, kurios priekyje ėjo parapijos Caritas atstovės, pasipuošusios naujais apsiaustais. Klebonas kun. A. Stanevičius, pradėdamas šv. Mišių auką, priminė, kaip krikščionis, prieš daug amžių patekusius į bėdą, Švč. Mergelė Marija mokė semtis stiprybės Rožinio maldoje. Joje stiprybės sėmėsi ir iš tėviškės į nežinią tremiami mūsų tėvai ar protėviai, o tolimose tremties vietose pasilikdavo kelis duonos trupinėlius, kad galėtų susiverti Rožinį ir kalbėti jo maldas, prašydami Švč. Mergelės Marijos užtarimo. Per sunkiausius tremties metus jie išliko žmonėmis ir krikščionimis. Malda stiprino ir partizanus, ir visus, kurie norėjo laisvos Lietuvos. Ir štai prieš 20 metų Lietuva vėl tapo nepriklausoma. Šiandien, būdami laisvi, irgi nepamirškime dangiškosios Motinos Marijos užtarimo, teikiamo per Rožinio maldą, kvietė kun. A. Stanevičius. Melskimės už visus, kad, būdami laisvi nuo nuodėmės, savo Tėvynėje kurtume geresnį gyvenimą. O šv. Mišių metu sakytoje homilijoje klebonas sakė: Atrodo kaip paprasta: tik paimti ant virvelės sunertus karoliukus ir, apmąstant mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus gyvenimą, nuoširdžiai tarti Švč. Mergelės Marijos vardą. Kodėl mes taip retai tą darom? Kodėl lengviau randam kelią pas burtininką ar raganą? Kodėl lengviau nukelti kortą, negu paimti į rankas Rožinį? Kodėl visada pakanka lėšų užsisakyti laikraštį, kuriame spausdinami horoskopai, bet atsisakoma katalikiškos spaudos? Gal todėl, kad tarp mūsų vis mažiau žmonių, kurie nesigėdija tikėjimo, vis mažiau tėvų išdrįsta drauge melstis su savo vaikais ir nebijo jiems į rankas paduoti pašventintą Rožinį. Nepamirškime kasdienybėje ir svarbios apaštalavimo pareigos. Šv. Mišių pabaigoje klebonas kun. A. Stanevičius pašventino iš ąžuolo kubelių suvertą Rožinį, kurį pagamino meistras Edmundas Alekna iš Pelėdnagių. Idėja tokiu būdu įprasminti Lietuvos laisvės 20-metį per Švč. Mergelės Marijos, Rožinio Karalienės, atlaidus, vykstančius Rožinio maldos mėnesį, kilo Šv. Jurgio parapijos Caritas vadovei Malenijai Pivorienei ir iždininkei Laimai Misevičienei. Parapijos Caritas veikia 22 metus, čia aktyviai darbuojasi 40 žmonių, yra ir keletas vyrų. Gerą idėją įgyvendinti padėjo ir rėmėjai. O Caritas vadovė M. Pivorienė pristatė ir penkias nedideles vėliavas, papuoštas skirtingais paveikslais. Pirmoji su užrašu Švenčiausiajai Mergelei Marijai, kuri visada mums padeda sunkią valandą, antroji su pagrindinės Kauno arkivyskupijos šventovės Šiluvos Marijos paveikslu, trečioji su popiežiaus Jono Pauliaus II atvaizdu ir jo 2002 metais paskelbtais Šviesos slėpiniais, ketvirtoji Kančios slėpinių su Lurde apsireiškusios Marijos žodžiais: Be gimtosios nuodėmės pradėtoji Marija, melski už mus, kurie šaukiamės Tavo pagalbos, penktoji Garbės slėpinių su Fatimoje apsireiškusios Marijos žodžiais: O mano Jėzau, atleisk mums mūsų kaltes, išgelbėk mus nuo pragaro ugnies, nuvesk į Dangų visas sielas, o ypač tas, kurioms labiausiai reikia Tavo gailestingumo. Klebonas pašventino padovanotą Rožinį ir vėliavas. Po šv. Mišių vykusioje procesijoje aplink bažnyčią buvo nešamos naujosios vėliavos. Pasibaigus iškilmėms, klebonas pakvietė visus atlaidų dalyvius pasirašyti Rožinio dovanojimo akte, kad kiekvieno šio fakto liudytojo pavardė liktų ateities kartoms. Atlaidų dalyvius pasveikino rajono merė Nijolė Naujokienė. Dar tik pusantrų metų 170 metų paminėjusioje Šv. Jurgio bažnyčioje dirbantis kun. A. Stanevičius džiaugiasi, kad pamažu atgyja senos parapijoje buvusios tradicijos. Prie to daug prisideda Caritas ir aktyviausieji parapijiečiai. Vis dėlto dar nemažai Šv. Jurgio parapijoje gyvenančių žmonių nelanko savo bažnyčios, o eina į kitas, dažniausiai į Šv. Juozapo bažnyčią, kuri sovietų okupacijos metais buvo uždaryta. Sunku suprasti žmonių logiką, kodėl visada turėję savo bažnyčią, jie, nors jau 20 metų esame laisvi, vis tebeieško kitos, net laidotuvių gedulingų šv. Mišių savo parapijos bažnyčioje nenori užsisakyti, įvairių sakramentų priimti. Gal tam turėjo įtakos vis besikeičiantys kunigai? Bet juk turime eiti ne kunigui melstis. Džiaukimės savo bažnyčia ir saugokime ją, būkime tvirta bend-ruomenė. Romas BACEVIČIUS Zenono ŠIAUČIULIO nuotraukos
© 2010 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |