Pirmasis puslapis
Aktualijos
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Ora et labora
Susitikimai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Bendrystės ir liudijimo sąsajos

Šventasis Tėvas atidarė Vyskupų Sinodą

Mindaugas BUIKA

Artimiesiems Rytams skirtos Vyskupų Sinodo asamblėjos atidarymo šv. Mišios Šv. Petro bazilikoje

Šventasis Tėvas aktyviai dalyvauja Sinodo temos svarstymuose

Vyskupų Sinodo tėvai gyvai aptaria bažnytines problemas ir susikaupia maldoje

Artimuosiuose Rytuose – bažnytinių tradicijų gausa

Pradėdamas Artimiesiems Rytams skirtą Vyskupų Sinodo asamblėją (ji truks tik dvi savaites, nors paprastai panašūs susitikimai tęsiasi visą mėnesį) popiežius Benediktas XVI pabrėžė, kad nors jos uždavinys yra pastoracinis, bet būtina apžvelgti ir kitus regiono krikščionių gyvenimo aspektus.  Spalio 10 dieną Šventasis Tėvas aukojo asamblėjos inauguracijos šv. Mišias, kurias Romos šv. Petro bazilikoje koncelebravo 177 Sinodo tėvai (19 kardinolų, 9 patriarchai, 72 arkivyskupai, 67 vyskupai ir 10 kunigų) bei 69 bendradarbiai. Pabrėžiant dalyvių bažnytinių tradicijų ir apeigų įvairovę pamaldų liturgija buvo atliekama lotynų, graikų ir arabų kalbomis.

Asamblėjos išvakarėse surengtoje spaudos konferencijoje Vyskupų Sinodo generalinis sekretorius arkivyskupas Nikola Eterovičius informavo, kad Artimuosiuose Rytuose, be lotynų tradicijos Bažnyčios, nuo seniausių laikų veikia kitos šešios Rytų Katalikų Bažnyčios – koptų, sirų, melkitų, maronitų, chaldėjų ir armėnų – kurios, būdamos vienybėje su Roma, turi savus patriarchus. „Ši tradicijų, dvasingumo, liturgijos ir apeigų įvairovė yra didelis turtas mūsų Visuotinei Bažnyčiai, todėl jų savitumą būtina išsaugoti, kaip ir bendrystę meilėje su Romos vyskupu, Bažnyčios visuotiniu ganytoju“, – sakė arkivyskupas N. Eterovičius. Jis priminė, kad kalbama apie šešiolikos valstybių regioną (Saudo Arabiją, Bahreiną, Kiprą, Egiptą, Jungtinius Arabų Emyratus, Jordaniją, Iraną, Iraką, Izraelį (su palestiniečių teritorijomis), Kuveitą, Libaną, Omaną, Katarą, Siriją, Turkiją ir Jemeną), kuriame gyvena 356 milijonai gyventojų, daugiausia musulmonų. Krikščionių čia yra apie 20 mln. (5,6 proc.), dauguma kurių priklauso Stačiatikių ir kitoms savarankiškoms Rytų Bažnyčioms. Visos aukščiau minėtos Artimuosiuose Rytuose veikiančios įvairių apeigų Katalikų Bažnyčios turi apie 6 mln. narių (1,6 proc. regiono gyventojų).

Kaip tik šis bruožas – regiono krikščionių įvairovė bei palyginus nedidelis jų skaičius – ir nulėmė Vatikane vykstančios Vyskupų Sinodo asamblėjos temą „Katalikų Bažnyčia Artimuosiuose Rytuose: bendrystė ir liudijimas“. Iš tikrųjų tarpusavio bendrystė, esant krikščionių nedidelei mažumai islamiškoje terpėje, bei tikėjimo brolių ir sesių visame pasaulyje solidarumo pojūtis yra gyvybiškai svarbus pačiam išlikimui. Be to, „be bendrystės negali būti liudijimo, kadangi liudijimas yra būtent gyvenimas bendrystėje“, – priminė homilijoje Šventasis Tėvas, nurodydamas į citatą iš Apaštalų darbų: „visi įtikėjusieji buvo vienos širdies ir vienos sielos“.

Dialogo ir visuotinio solidarumo skatinimas

Popiežius Benediktas XVI akcentavo, kad bendrystės savo jėgomis negalime sukurti, nes tai yra Dievo dovana, „Šventojoje Dvasioje perduota per Jėzų Kristų“, ir ji reikalauja nuolatinio atsivertimo proceso. Kaip tik tokią bendrystę Artimųjų Rytų Bažnyčiose ir norėjo paskatinti Šventasis Tėvas, sušaukdamas šią Vyskupų Sinodo asamblėją: bendrystę pačioje katalikų bendruomenėje, stiprinant santykius tarp vyskupų, kunigų, vienuolių ir pasauliečių. „Šitaip susibūrę savo bažnytiniame gyvenime, mes matysime  teigiamų vaisių įtaką ir ekumeniniame kelyje, santykiuose su Artimųjų Rytų kitomis Bažnyčiomis ir bažnytinėmis bendruomenėmis“, – kalbėjo Popiežius.

Jis nurodė, jog vienybėje yra įmanomas ir labiau konstruktyvus dialogas su žydais, su kuriais mus sieja neišardomas ryšys per ilgą Sandoros istoriją, bei su musulmonais. Šitų intencijų, tokių svarbių Artimiesiems Rytams, patvirtinimui į dabar vykstančią Vyskupų Sinodo asamblėją kartu su broliškų Bažnyčių delegacijomis buvo pakviesti pasisakyti judaizmo bei islamo atstovai. Pranešta, kad vyskupų susitikime kalbės žinomas tarpreliginio dialogo ekspertas Izraelio rabinas Davidas Rozenas, Libano musulmonų sunitų muftijaus patarėjas Muchamadas al Samakas ir Irano musulmonų šiitų ajatola Sajedas Mustafa Mohagegas Achmadabadis.

Tarp kitų aktualijų, kurios dabar aptariamos Sinodo asamblėjoje, popiežius Benediktas XVI nurodė krikščionišką liudijimą asmeniniame, šeimos ir socialiniame lygmenyje, stiprinant savąjį tapatumą Dievo Žodžiui ir sakramentais. Nepaisant visų matomų sunkumų, „mes turime viltį, kad tikintieji jaus džiaugsmą, kad gyvena Šventojoje Žemėje, kuri palaiminta Viešpaties Jėzaus Kristaus buvimu ir Velykiniu slėpiniu“, – kalbėjo homilijoje Romos vyskupas. Tačiau kaip ir kitose šalyse, taip pat ir Artimųjų Rytų regiono valstybėse krikščionys turi teisę į orų gyvenimą, į taiką ir teisingumą, prie kurio įtvirtinimo turi prisidėti ir visa tarptautinė bendruomenė. Tai patvirtindamas Šventasis Tėvas nurodė, kad Vatikane vykstančiame susitikime dalyvauja Bažnyčios hierarchai iš visų kontinentų. (Pavyzdžiui, vien tik iš Jungtinių Valstijų dalyvauja dvylika įvairių apeigų vyskupų.)

Baigdamas Artimiesiems Rytams skirtos Vyskupų Sinodo asamblėjos inauguracijos šv. Mišių homiliją Popiežius kvietė patikėti jos darbus regiono gausių šventųjų užtarimui ir ypač Švč. Mergelės Marijos globai. Apie tai jis kalbėjo ir po pamaldų susitikęs su piligrimais šv. Petro aikštėje šventadienio vidudienio „Viešpaties Angelas“ maldai. Priminęs, kad spalio mėnesį ypač skatinama kalbėti „senovinė ir visada nauja Rožinio malda“, per kurią esame Dievo Motinos vedami prie Jėzaus, Šventasis Tėvas pažymėjo, jog Švč. Mergelė Marija yra „labai mylima ir garbinama mūsų brolių ir sesių Artimuosiuose Rytuose. Visi ten į ją žvelgia, kaip į besirūpinančią Motiną, artimą kiekvienam kenčiančiam, kaip į vilties Žvaigždę“.

© 2010 „XXI amžius“