Pirmasis puslapis
Aktualijos
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Ora et labora
Susitikimai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Ganytojiški palinkėjimai žurnalistams

Mindaugas BUIKA

Čilės žurnalistai popiežiui Benediktui XVI įteikė nacionalinę vėliavą su gelbėjamų šachtininkų parašais

Virtualaus pasaulio pavojai

Audiencijoje priėmęs Romoje vykusio pasaulinio katalikų spaudos darbuotojų kongreso dalyvius popiežius Benediktas XVI jiems kalbėjo apie tiesos ieškojimo prioritetus. Spalio 4–7 dienomis Popiežiškosios socialinių komunikacijų tarybos surengtame susitikime dalyvavo apie 230 žurnalistų bei nacionaliniuose episkopatuose už žiniasklaidą atsakingų asmenų iš 85 šalių, kurie svarstė iššūkius katalikų periodikai bei jos perspektyvas. Lietuvos bažnytinei spaudai suvažiavime atstovavo žurnalo „Artuma“ vyriausias redaktorius Darius Chmieliauskas.

Spalio 7 dieną kreipdamasis į katalikiškuose leidiniuose dirbančius žurnalistus Šventasis Tėvas pabrėžė, kad, nepaisant ryškių permainų žiniasklaidos pasaulyje, spausdintas katalikiškas žodis turi išlikti ir su atnaujinta motyvacija tęsti savo veikimą. Kitas aspektas, į kurį atkreipė dėmesį Popiežius, tai apibūdinimas „katalikiška“ spauda. Tai – įpareigojimas žurnalistui likti ištikimam savajam tikėjimui ir Bažnyčios mokymui „siekiant atskleisti tiesą visa širdimi ir protu“ per savo kompetenciją ir sukauptą profesionalumą. Dabartinis istorinis momentas kelia žurnalisto, kaip plataus informacijos srauto „tarpininko“, asmeniui iš tikrųjų didelius reikalavimus ir skatina jo gilų vidinį atsinaujinimą.

Anot Benedikto XVI, visoje žiniasklaidoje su jos naujomis technologinėmis galimybėmis bei įtakos stiprėjimu į pirmą vietą iškyla pats atvaizdavimo arba įvaizdžio kūrimo procesas, kuris „gali būti atsietas nuo realybės“. Taip formuojamas vadinamasis „virtualusis pasaulis“, ir ši erdvė, be kitų pavojingų pasekmių, pirmiausia gali reikšti abejingumą tiesai. Taip per realybės ir virtualumo painiavą, ištrynus ribas tarp tiesos ir melo, žiniasklaidoje atsiranda moralinis reliatyvizmas, Bažnyčiai keliantis ypatingą susirūpinimą.

Štai, pavyzdžiui, pasakojant apie kokį nors įvykį gali būti akcentuojamas pats reginys, o ne reginys kaip paskata apmąstyti ir daryti išvadas. „Tada žmogui autentiškos paskatos ieškojimas nueina į antrą planą, kadangi įvykis perteikiamas pirmiausia emocijų stiprinimui, – kalbėjo Šventasis Tėvas. – Šie bruožai skamba kaip pavojaus varpas: jie kviečia pripažinti, kad tokia virtualumo persvara realybės atžvilgiu neskatina tikrosios tiesos paieškos“. Šiame kontekste katalikiška spauda naujais būdais yra pašaukta išreikšti savąjį ištikimybės teisingumui potencialą ir nepasiduoti pigaus populiarumo vilionėms.

Spausdinto žodžio poveikis

Kreipdamasis į labai brangius brolius ir seseris, kurie darbuojasi žiniasklaidoje, popiežius Benediktas XVI, kuris pats yra paskelbęs daugybę straipsnių periodikoje, linkėjo, kad žurnalistai netaptų apaštalo šv. Pauliaus žodžiais tariant, tik „žvangantis varis ir skambantys cimbolai“ (1 Kor 13, 1). Dėl to jie savyje turi įtvirtinti aiškias nuostatas, kurios įgalintų pasaulyje vykstančius dalykus suprasti ir perteikti vertybių skalėje, kurioje pirma vieta yra skirta Dievui. Tuo labiau kad dabartiniai laikai, nepaisant kai kurių teigiamų naujienų (juk vis dėlto istorijos saitus Dievas laiko savo rankose), „yra paženklinti ir daugelio tamsių šešėlių“. Ir ne vien tik pasaulietiniame, bet ir religiniame gyvenime.

„Krikščionys negali ignoruoti tikėjimo krizės, kuri atėjo į visuomenę, ar paprasčiausiai su paviršutinišku pasitikėjimu galvoti, kad (ir nieko nedaryti dvasinių reikalų atitaisymui) amžių bėgyje perduotų vertybių paveldas gali toliau formuoti žmonių giminės ateitį, – kalbėjo Šventasis Tėvas. – Idėja gyventi „tarsi Dievas neegzistuotų“ pasirodė esanti pražūtinga: pasauliui dabar labiau reikia gyventi „tarsi Dievas egzistuotų“, net jeigu jis ir neturi jėgų tuo įtikėti“. Antraip toks bedieviškas pasaulis nesukurs nieko daugiau, tik „nehumanišką humanizmą“, kuriame vyraus mirties kultūra. (Tai dabar ir stebima, pradedant brutaliu politikos  „kriminalizavimu“ ir baigiant meno erdvės perdėtu „seksualizavimu“ – būtent tai ir atspindi bulvarinė žiniasklaida. – M. B.)

„Brangūs katalikiškos spaudos darbuotojai, jūsų uždavinys – padėti šiuolaikiniam žmogui save nukreipti į Kristų, vienintelį Išganytoją, ir palaikyti liepsnojančią vilties ugnį pasaulyje“, – pažymėjo Popiežius, nurodydamas, kad tik taip pasaulis gali gyventi ir kurti savo ateitį. Šiose žmogaus išvadavimo iš „slėpiningojo blogio“ pastangose katalikiška spauda netgi gali turėti didesnį tiesioginį poveikį nei kitos komunikacijos priemonės. Juk ir Dievo Žodis buvo apreikštas žmonėms per knygą, Šventąjį Raštą, tuo patvirtinant šio sklaidos įrankio fundamentalią ir nepraeinančią reikšmę, net ir vadinamoje „vaizdo civilizacijoje“.

Baigdamas pokalbį ir suteikdamas apaštalinį palaiminimą audiencijos dalyviams, Benediktas XVI pabrėžė savo meilę, padėką ir dvasinį artumą jiems ir visiems tiems, kurie pasaulyje darbuojasi katalikiškos spaudos baruose. Jis dar kartą pakvietė katalikus žurnalistus  atnaujinti savo asmeninį pasirinkimą už Kristų ir semtis stiprybės iš tos dvasinės versmės, kurios sekuliarus mentalitetas galbūt pakankamai nevertina, bet kurios vertė yra neatšaukiama.

Palaikyti prasmės paieškos gyvybingumą

Šventojo Tėvo audiencijos išvakarėse pasaulinio katalikų žurnalistų kongreso dalyviams šv. Mišias aukojo Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Tarcizijus Bertonė. Jis irgi priminė Bažnyčiai artimų žiniasklaidos priemonių uždavinį ne tik teisingai informuoti, bet dvasiškai formuoti jos vartotojus, taip prisidedant prie „Kristaus skelbimo ir visuomenės atvėrimo Dievui“. Kita vertus, svarbu, kad žurnalistai, ištikimai tarnaudami tiesai, nepasiduotų vilionėms perdėtai susitelkti į specifinius politinius, ekonominius ar netgi religinius (sektantiškus) interesus.

Be abejonės, vieną ar kitą iš šių pavojų gali lemti išgyvenami materialiniai sunkumai ar kitokių resursų stygius. „Bet kaip tik šios sąlygos skatina tokį gyvenimo ir veikimo būdą, kuris priartina Dievo Karalystę, – sakė žurnalistams kardinolas T. Bertonė. – Jūsų turtingumas ir stiprybė yra Evangelijoje, kurią skleidžiate; jūsų parama yra Dievas – suteikite Jam erdvę.“ Kartu su juo ir kitais Bažnyčios hierarchais minėtas pamaldas koncelebravo ir susitikimą rengusios Popiežiškosios socialinių komunikacijų tarybos pirmininkas arkivyskupas Klaudijus Čelis. Kongreso atidarymo kalboje jis pabrėžė, kad katalikų spaudos veikimas Bažnyčiai yra svarbesnis nei bet kada anksčiau.

Būtent katalikiški periodiniai leidiniai pirmiausia turi pateikti išsamią ir teisingą religinę informaciją tuo metu, kai sekuliarioji spauda šiandien dažnai ją stengiasi nutylėti, nėra pakankamai objektyvi ir kartais kuria painiavą. Vatikano dikasterijos vadovas priminė tą socialinį kontekstą, kuriame priversta veikti katalikų žiniasklaida, kurį popiežius Benediktas XVI yra apibūdinęs kaip reliatyvizmo diktatūrą. Tokiomis sąlygomis stengiamasi Bažnyčios įtaką kuo labiau suvaržyti, religiją nustumti į privačią sferą ar net apšaukti žmogaus laisvės ir kilnumo prieše.

Tačiau nepriklausomai nuo to, kas dabar vyksta, žmogus savo viduje ir savo sąžinėje visuomet ieškos atsakymų, kuriuos tik autentiškas religingumas gali padėti išsklaidyti. Ir tokioje situacijoje katalikiška spauda turi „palaikyti prasmės paieškos gyvybingumą, užtikrinant erdvę ir beribės Antgamtės paieškai“, – sakė arkivyskupas K. Čelis.

© 2010 „XXI amžius“