Amatai
Sodininkas iš Vadaktėlių
Bronius VERTELKA
|
Sodininkas Vytautas Nefas
|
|
V. Nefo sodyba
|
Panevėžio rajono Vadaktėlių apylinkėms su kaupu
atseikėta gamtos grožybių. Vienoje kelio pusėje kalnelio papėdėje
prisiglaudusios ar į jį pasilypėjusios sodybos. Kitoje žemuma,
kuria vingiuoja medžiais apsikaišiusi Nevėžio upės vaga.
Kalnelio pačioje viršūnėje akį traukia Vytauto
Nefo sodyba. Ant kalnelio šlaito sodas su tvarkingai susodintų
vaismedžių, serbentų eilėmis, braškių ploteliu.
Vadaktėlių kaimo sodininkui Vytautui Nefui konkurse
Lietuvos kaimo spindulys 2009 atiteko Žaliojo ūkininko ekologinio
ūkio puoselėtojo nominacija. Tokių kaip mūsų Vytautas sunkiai
rasi. Gerai, kad šiemet konkurso nugalėtojus žmonės rinko telefono
skambučiais. Mūsiškis ūkininkas tikrai vertas tokio pasitikėjimo,
sakė Naujamiesčio seniūno pavaduotojas Juozas Kliorys.
V. Nefo sodas kaip ekologinis nėra įregistruotas,
tačiau viską daro kaip sau. Sodo gėrybėmis dalijasi su kaimynais,
vaisių nuveža ir į Naujamiesčio vaikų darželį. Žmonėms reikia padėti.
Centai atskiras dalykas, žmoniškumas irgi turi būti. Ir vaikams
tai patinka. Kada keliu eidami jie tau iš pakrūmės mojuoja, sveikinasi
su tavimi, argi tai ne malonu? Juk už gera atsilygina, sako
Vytautas.
Meilę, pagarbą žmogui, sąžiningumą nuo mažens
skiepijo tėvai. Stengėsi taip ir daryti. Dar buvo Naujamiesčio
vartotojų kooperatyvas, čia Vytautas pradėjo dirbti pardavėju. Baigė
kooperatinį technikumą, įgijo aukštąjį išsilavinimą. Dirbo paruošų
kontoros direktoriumi, Panevėžio rajkoopsąjungos pirmininkės pavaduotoju.
Kolektyve turėjo būti tvarka. Pykčio žmogui užantyje nenešiojo,
prasikaltusį, jei reikėjo, apibardavo.
Lietuvai tapus laisva ir dirbant rajkoopsąjungos
pirmininkės pavaduotoju gavo atleidimo lapelį. Kaip tik tada sužinojo,
jog parduodama jo gimtoji sodyba (taip susiklostė aplinkybės, kad
Nefai turėjo ją parduoti). Rado per tą laiką gerokai apleistus
namus. Vytautas pats viską tvarkėsi. Bet čia, kur bėgo jo vaikystė,
buvo ramybė: savas namas, savas stogas virš galvos. Tuo metu susipažino
su ekologinį sodą puoselėjančiu Aleksu Speičiu. Dabar jam dėkoja
už tai, kad daugybės reikalingų dalykų pamokė. Abu pas Lenkijos
sodininkus vyko, stebėjo, kaip jie ten tvarkosi.
Ėmė pertvarkyti paties ir savo tėvų apie 1960
metus sodintą sodą. Buvo daug vienarūšių veislių obelų. Vaismedžius
perskiepijo po kelias, atsparias rauplėms, kitoms ligoms, veisles.
Dabar sode apie 30 pavadinimų obelų, o pačių vaismedžių beveik
du šimtai. Yra ir serbentų krūmų, aviečių, braškių. Nors sodas neįregistruotas
kaip ekologiškas, bet laikosi tam būtinų reikalavimų. Rudenį obelis
nupurškia karbamidu, pavasarį bordo mišiniu. Daugiau jokių chemikalų
nenaudoja. Tręšia mulčiuota žole. Nemažai kenkėjų sunaikina vištos.
Užtat jo sodo obuoliai kvepia.
Vytautas sode dirba nesiplėšydamas. Nemėgsta asketiško
gyvenimo: suranda laiko pažvejoti, baletą ar teatrą aplankyti,
svečiuose pabuvoti, pailsėti Palangoje. Patiko jam vieno pažįstamo
vyriškio žodžiai: Nei vienam milijonieriui paskui karstą nenešė
seifo su pinigais ir į duobę neįdėjo. Turi duonai, ir gana.
Vytautą tėvai mokė: Neturi pinigų, bet nesiskolink,
nes grąžinti reikės ir vėl neturėsi. Kaip tu su žmonėmis elgsiesi,
taip jie su tavimi.
Gyvena V. Nefas netoli Šv. Jono Nepamuko bažnyčios
ir yra šios parapijos pastoracinės tarybos narys. Kiek leido piniginė,
parėmė maldos namų remontą, aukojo Naujamiesčio šventovės atstatymui.
Kada būtina, nupjauna žolę apie bažnyčią, atneša gėlių ją papuošti.
Tačiau jam pikta, kad valstybė tinginius lepina pašalpomis, kai
liedami prakaitą tiek neuždirba. Ir tą pačią pašalpą dažniausiai
prageria, prie namų svogūną ar morką tingi pasisodinti.
Vadaktėliai, Panevėžio rajonas
Autoriaus nuotraukos
© 2010 XXI amžius
|