|
Viešosios erdvės kreivės
Liudas Lukmanas
Politiniai procesai ir visuomenėje egzistuojančios nuomonės svarbiais klausimais labai artimai susiję su informacijos sklaida su ta informacija, kuri sklinda iš televizijos ir radijo stočių, kuri pateikiama laikraščių puslapiuose ir interneto svetainėse. Viešojoje erdvėje pateikiama tiek objektyvi informacija, tiek įvairūs pramanai, šmeižtas ir kryptinga antivalstybinė propaganda. Informaciniai karai prasidėjo dar 1990 metų pavasarį, vos atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę. Prof. V. Landsbergio demonizavimas ir prieš pažangius politikus, žurnalistus ir visuomenės veikėjus nukreiptos šmeižto kampanijos skleidžiamos jau du dešimtmečius. Pastaruoju metu prasidėjo ir brutalūs veiksmai, siekiant užčiaupti aktyvius, prieš korupciją ir šešėlines struktūras pasisakančius žurnalistus. Štai internetinio portalo Slaptai.lt vadovas G. Visockas jau visus metus tampomas po teismus, šią vasarą teismas jį nubaudė 20 tūkstančių litų bauda. Prasidėjo jau antras G. Visocko teismų ratas. Tikėtina, kad G. Visocką į teismą padavęs veikėjas tai padarė patartas įtakingų asmenų. Žurnalistui keršijama už jo aktyvią pilietinę poziciją rezonansinių Gatajevų, E. Kusaitės, K. Nikulino-Michailovo bylų nagrinėjimą. Pastaruoju metu Lietuvoje naują grasinimų kampaniją pradeda garsusis oligarchas R. Stonys. Vienas pagrindinių valstybininkų klano lyderių R. Stonys grasina, kad jei bus paviešintos garsiosios 12 slaptų VSD pažymų, jis šį paviešinimą inicijavusius valstybės pareigūnus duos į teismus.
Žvelgiant į pastarųjų dviejų dešimtmečių Lietuvos viešąją erdvę, galima konstatuoti, kad didelę įtaką įgijo tomkizmas bulvarinė, antivakarietiška ir antisemitinė žiniasklaidos kryptis. Ši kryptis dažnai dangstosi humanizmo ir tariamo religingumo priedanga, bet iš tiesų yra nukreipta prieš humanistines ir krikščioniškas vertybes. Tai kvazireliginė, o kartais ir atvirai ateistinė žiniasklaidos kryptis, tarnaujanti monopolinio kapitalizmo interesams. Dar vienas ryškus šios krypties bruožas periodiškai pateikiami antisemitiniai paskviliai. Tokie paskviliai ir vis kurstomi pigūs skandalai apie popkultūros žvaigdžių ir ,,žvaigždučių skyrybas, pramogas ir panašūs bulvariniai skaitalai yra sąmoningai skleidžiami, kad atitrauktų visuomenės dėmesį nuo tikrųjų problemų įsigalėjusio oligarchinio valdymo, didžiulės korupcijos ir socialinio teisingumo stokos. Tomkizmo imperija klesti, kurstydama pigius skandalus, skleisdama antivalstybinę ir antivakarietišką propagandą. Didelę dalį lėšų šiai imperijai priklausančios žiniasklaidos gauna iš stambius koncernus valdančių monopolinio kapitalizmo magnatų ir korumpuotų politikų. O antisemitizmas kurstomas, norint į žmonių sąmonę įdiegti, kad dėl Lietuvos problemų kalti žydai. Taip nukreipiamas dėmesys nuo tikrųjų mūsų šalies griovėjų oligarchų, korumpuotų politikų ir pareigūnų. Tai nėra naujas metodas. Tokius metodus dar XIX amžiaus pabaigoje pradėjo taikyti carinė ochranka, vėliau Hitlerio ir Musolinio režimų ideologai, o šiuo metu antisemitizmą kursto Rusiją valdančio Kremliaus režimo ideologai. Populiarus Rusijos rašytojas, opozicijos veikėjas Zacharas Prilepinas teigia, kad kriminalinio Kremliaus režimo vienas iš pagrindinių variklių neapykantos įvairioms tautoms kurstymas, todėl ir platinami mitai, kad Rusijos opozicijos lyderiai yra užsienio slaptųjų tarnybų CŽV bei Mosad nupirkti asmenys. Žymus religijos filosofas N. Berdiajevas rašė: Yra keli antisemitizmo tipai, kurie, aišku, gali susijungti ir palaikyti vienas kitą. Aš nesusitelkiu ties buitiniu-emociniu antisemitizmu, nors jis turi didelę paklausą. Tačiau pagrindinė antisemitizmo ideologija yra rasinis antisemitizmas. Rasizmas nežmoniškas, jis neigia žmogaus orumą, neigia žmogaus asmens vertę, ir skatina mus į kitus žmones žvelgti kaip į priešus, kuriuos reikia sunaikinti. Rasizmas yra bjauriausias materializmo pavidalas, gerokai bjauresnis nei ekonominis materializmas. Tai radikalus determinizmas ir dvasios laisvės neigimas.
Su tomkizmo imperija susijusios leidinių grupės klesti, proteguodamos korumpuotus socdemų ir konservatorių veikėjus kirkilo ir keserausko tipo politikus, įtakingus oligarchus boso ir stonio tipo nuvorišus ir kultūrinius reiderius korupcinio Kėvišo klano narius. Įdomu pastebėti ir tai, kad čia tribūną pasireikšti gauna ir skandalingai pagarsėjęs KGB generolas V. Jakuninas. Šios leidinių grupės ilgai skleidė prasimanymus apie Lietuvos gruzinų draugijas, protegavo vienos iš šių draugijų vadovo, skandalingo oligarcho V. Gelašvilio veiklą, o kita gruzinų draugija Rustaveli, į kurią susitelkę dauguma Lietuvos gruzinų, buvo maišoma su purvais. Tiesa, šios propagandinės atakos nebuvo veiksmingos žinomo rašytojo, kriminalisto Z. Džavachišvilio vadovaujama Rustaveli draugija sėkmingai veikia iki šiol.
Rusijos prokremliška žiniasklaida teigia, kad Baltijos kraštuose, tarp jų ir Lietuvoje, kurstoma rusofobija. Bet atidžiau panagrinėjus mūsų krašto žiniasklaidą, regime, kad rusofobijos apraiškų nėra daug. Lietuvoje kur kas daugiau kitokių ksenofobijos formų islamofobijos, gruzinofobijos, antisemitizmo ir dar kelių krypčių ksenofobijos apraiškų. Gruzinofobijos šaknys yra prokremliškos ši kryptis atsirado dar 2003 metų pabaigoje 2004 metų pradžioje, kai buvo nuverstas ilgai Gruziją valdęs korumpuotas E. Ševardnadzės režimas ir valdžią perėmė M. Saakašvilio vadovaujama demokratinė vyriausybė. Pabrėžiama, kad žymi dalis (apie 70 proc.) Rusijoje gyvenančių kriminalinių lyderių įteisintų vagių (vory v zakonie), yra iš Gruzijos kilę asmenys (Gruzijoje gimę gruzinų, kurdų ir armėnų kilmės kriminaliniai veikėjai). Tuo remdamasi, prokremliška žiniasklaida jau kuria klišes (nusikaltėliai gruzinai) ir taiko jas visai gruzinų tautai. Net kai kuriuose Lietuvos laikraščiuose pasirodo iš rusiško interneto paimtos kopijos, pavadinimais Rusiją siaubia gruzinai, ir panašiomis tendencingomis antraštėmis. Taip formuojama neigiama nuomonė apie gruzinų tautą, kaip esą nusikaltėlių ir aferistų tautą.
Kai nutolstama nuo krikščioniškų vertybių, atsiranda puiki terpė reikštis ir klestėti korupcijos architektams, populistams ir įvairaus plauko fariziejams. Oligarchija tarpsta ant vartotojiškos ir mirties kultūros srovių pamatų. Politinėje ir komercinėje reklamoje naudojami ir specifiniai metodai televizijos reklamose paplitusio 25 kadro naudojimas ir kiti panašūs metodai. Tokių reiškinių įsigalėjimas Lietuvoje susijęs su bulvarinės akropolių kultūros sklaida. O Lietuvoje pastebimas žiniasklaidos monopolizavimas kelia realias grėsmes. Kad tokios grėsmės yra tikrai kenksmingos, įrodo Italijos pavyzdys. Italijos premjeras S. Berluskonis valdo keturis televizijos kanalus, keturias radijo stotis, daugybę laikraščių ir žurnalų. Dominuodamas viešojoje erdvėje, S. Berluskonis išlaiko ir didžiulę politinę įtaką. Žvelgiant į Lietuvą, neabejotina, kad kai kurioms Lietuvos žiniasklaidos priemonėms didžiulę įtaką turi Rusijos žvalgyba. Dar SSRS laikais sovietinis saugumas darė įtaką įvairių užsienio šalių žiniasklaidos priemonėms. Tai patvirtino ir 1985 metais į Vakarus pabėgęs KGB pulkininkas O. Gordijevskis. Šalyse, kuriose yra įsigalėję totalitariniai arba oligarchiniai režimai, pažangūs rašytojai ir žurnalistai nuožmiai persekiojami. Štai komunistinės Kinijos valdžia laiko kalėjime šių metų Nobelio taikos premijos laureatą, rašytoją ir publicistą Liu Xiaobo. Jis persekiojamas už tai, kad kritikavo Kinijos valdžią dėl disidentų ir įvairių religijų dvasininkų persekiojimo. Tačiau būtent tikėjimo vertybės palaiko žmones sunkių išbandymų metu. Ilgai konclageryje kalėjęs psichologas Viktoras Franklis rašė: Kalinių susidomėjimas religija buvo labai nuoširdus. Religinio tikėjimo gelmė arba stiprumas dažnai nustebindavo. Įspūdingiausios buvo improvizuotos maldos kokiame nors barako kampe ar patamsyje užrakintame sunkvežimyje, kuriame būdavome vežami iš tolimos darbo vietos pavargę, alkani ir sušalę.
© 2010 XXI amžius
|