Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Vyskupo mirtis Vėlinių oktavoje

A†A vysk. dr. Romualdas Krikščiūnas (1930–1954–1969–2010)

Vysk. dr. Romualdas Krikščiūnas Ričardo ŠAKNIO nuotrauka

Laidotuvių šv. Mišioms vadovavo Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas Audrys Juozas Bačkis (centre)

Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius ir vyskupai prie velionio karsto

Laidotuvių procesija nuo Paminklinės Kristaus Prisikėlimo bažnyčios mažosios Kristaus Prisikėlimo bažnyčios link

Atsisveikinimo žodį prie mažosios Kristaus Prisikėlimo bažnyčios taria Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas

Lapkričio 2 dienos ryte po sunkios ligos eidamas 81-uosius metus šį žemiškąjį pasaulį paliko titulinis Amajos vyskupas ir Panevėžio vyskupas emeritas bažnytinės teisės daktaras Romualdas Krikščiūnas, beveik tris paskutiniuosius savo gyvenimo dešimtmečius gyvenęs Kaune.

Vyskupas Romualdas Krikščiūnas gimė 1930 m. liepos 18 dieną Kaune, pašto tarnautojų šeimoje.  1937–1941 metais mokėsi Kauno „Saulės“ pradžios mokykloje, 1941–1950 metais –  Kauno m. VI gimnazijoje, kurią baigęs įstojo į Kauno tarpdiecezinę kunigų seminariją. 1954 m. rugsėjo 12 dieną įšventintas kunigu. 1954 m. spalio 11 dieną paskirtas Kauno Kristaus Prisikėlimo parapijos vikaru, o 1959  metais – šios parapijos klebonu. 1959–1963 metais studijavo Romos Laterano popiežiškajame universitete, apgynė bažnytinės teisės daktaro laipsnį. 1963 m. rugpjūčio 8 dieną paskirtas Vilkaviškio vyskupijos kurijos kancleriu ir Kunigų seminarijos dėstytoju. Šiose pareigose dirbo iki 1973 m. liepos 6 dienos. 1963–1964 ir 1965–1967 metais lydėjo Lietuvos hierarchus į Vatikano II Susirinkimą. 1969 m. vasario 3 dieną paskirtas Kauno arkivyskupijos ir Vilkaviškio vyskupijos generalvikaru. 1969 m. lapkričio 7 dieną nominuotas tituliniu Amajos vyskupu ir paskirtas Kauno arkivyskupijos bei Vilkaviškio vyskupijos apaštališkojo administratoriaus augziliaru. 1969 m. gruodžio 21 dieną Kauno Arkikatedroje konsekruotas vyskupu. Nuo 1973 m. liepos 6 iki 1983 liepos 14 dienos buvo Panevėžio vyskupijos apaštališkasis administratorius. Nuo 1983 m. liepos 17 dienos – vyskupas emeritas.

Vysk. R. Krikščiūnas buvo pašarvotas Paminklinėje Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje.

Lapkričio 3 dieną šv. Mišioms vadovavo Vilkaviškio  vyskupas Rimantas Norvila, koncelebravo Vilkaviškio vyskupijos generalvikaras kun. Gintautas Kuliešius, kancleris kun. teol. lic. Žydrūnas Kulpys ir Igliaukos  šv. Kazimiero bažnyčios  klebonas kun. Sigitas Bitkauskas, Aleksoto dekanas, Aukštosios Panemunės Švč. M. Marijos Vardo bažnyčios klebonas kan. Deimantas Brogys ir Kristaus Prisikėlimo parapijos kunigai. Homilijoje vyskupas Rimantas Norvila kvietė pamąstyti apie tikėjimą. Tikėjimas – laisvas žmogaus valios pasirinkimas. Niekas negali priversti tikėti, tik galima paskatinti. Niekada nepasikeis Dievo nustatyta tvarka – tik tikėjimas ar netikėjimas nulemia mūsų ateitį amžinybėje. Vėlinių oktavos dienomis laidotuvės mus ypač paliečia, padeda mumyse įveikti mirties baimę, apsispręsti už besąlygišką buvimą su Dievu. Apaštalas Paulius korintiečiams rašė, kad Tas, kuris prikėlė Jėzų, prikels ir mus.

Vyskupas R. Krikščiūnas atstovauja tarybinių metų Bažnyčiai. Tuo metu jis gyveno aktyvų gyvenimą, kuriame netrūko išbandymų, sunkumų, bet visada jį stiprino malda, tikėjimas. Taip ir mes nuolat stiprinkime tikėjimą, gyvenkime viltimi. Tuomet nesvarbi bus kasdienybė, giliau suvoksime, kas gyvenime svarbiausia. Per Bažnyčią Dievas veda greičiausiu, geriausiu keliu į amžinybės namus.

Lapkričio 4-ąją laidotuvių šv. Mišios prasidėjo iškilminga Kauno kunigų seminarijos klierikų ir apie 90 kunigų iš įvairių Lietuvos vyskupijų procesija, atėjusia prie altoriaus Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje. Atsisveikinimas prasidėjo malda už mirusįjį vyskupą R. Krikščiūną prašant Viešpaties gailestingumo laidotuvių šv. Mišiose. Šv. Mišioms vadovavo Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas Audrys Juozas Bačkis, koncelebravo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, Gardino (Baltarusija) vyskupas Aleksandras Kaškievičius, Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas, Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ, Lietuvos kariuomenės ordinaras vyskupas Gintaras Grušas, Vilniaus vyskupas emeritas Juozas Tunaitis, Kauno arkivyskupijos augziliaras vyskupas Jonas Ivanauskas, taip pat apie 90 kunigų iš įvairių Lietuvos vyskupijų.

Pamokslą pasakė Panevėžio vyskupijos, kurios apaštališkuoju administratoriumi 1973–1983 metais buvo vysk. R. Krikščiūnas, ganytojas J. Kauneckas. Jis priminė labai skaudų Lietuvos Bažnyčiai, itin sudėtingą ir didelių išbandymų ypač kunigams bei vyskupams atnešusį sovietmetį, kai buvo pašauktas tarnauti velionis vysk. R. Krikščiūnas. Jis, kaip ir kiti to meto dvasininkai, turėjo spręsti skaudžiausią tarnystės dilemą – kaip vykdyti Bažnyčios skiriamą pareigą rūpintis žmonių tikėjimu, jei valdžios tai daryti nebuvo leidžiama ir netgi baudžiama. Dėl šio rūpesčio savo ganomaisiais, pasak vysk. J. Kaunecko, šimtai dvasininkų Lietuvoje nuėjo lagerių, kankinimų ir net mirties kelią.

Ar lengva sovietmetyje kunigui, vyskupui vykdyti kunigystės, II Vatikano Susirinkimo dekreto nutarimus: vyskupas ir kunigas privalo mokyti tikėjimo pirmiausia jaunimą mokyklose, universitetuose, institutuose, šeimose skiepyti meilę Dievui ir artimui bei dorą? Ar įmanoma buvo dirbti tais laikais, kai buvo uždrausta dėstyti tikybą  mokyklose, eiti į bažnyčią, dalis bažnyčių buvo uždarytos arba sunaikintos, kunigai persekiojami, verčiami tarnauti saugumui? Ir šviesaus atminimo vysk. Romualdas neišvengė saugumo spaudimo. Ačiū Dievui, vyskupą, kaip ir daugelį tikinčiųjų, gelbėjo malda. Vysk. J. Kauneckas perskaitė keletą maldų, kuriomis meldėsi anų laikų  tikintieji už pašaukimus, armėnų poeto patriotizmą žadinančias eiles, kurias deklamavo ano meto klierikai. Vyskupas džiaugėsi, kad šiandien tikintieji daug meldžiasi už pašaukimus, kunigus. Deja, dar daug žmonių murma: jei tiek melstųsi, kiek murma, Lietuva seniai būtų pakilusi.

Pamoksle raginta dėkoti Dievui už tai, kad ir sunkiais laikais rasdavosi daug Dievui ištikimų kunigų, kurie rinkdavosi kunigystę ir laikydavo ją verta savo gyvenimo. Vysk. J. Kauneckas priminė Panevėžio vyskupo Kazimiero Paltaroko mintis „apie vyskupo pareigos kryžių“, visais laikais reikalingą tikinčiųjų maldos ir palaikymo, paragino melstis ir už visus kunigus bei pašaukimus į kunigystę. Baigdamas kalbą, vyskupas pakvietė visus melstis už vysk. Romualdą, kad Viešpats priimtų jo sielą į savo karalystę.

Pasibaigus Eucharistijos liturgijai, laidotuvių maldai vadovavo Kauno arkivyskupas S. Tamkevičius. Visų Šventųjų litaniją giedant gausiai dvasininkų ir tikinčiųjų procesijai karstą su palaikais atlydėjus prie kapo duobės mažosios Kristaus Prisikėlimo bažnyčios šventoriuje jautrų atsisveikinimo žodį tarė Vilniaus vyskupas emeritas Juozas Tunaitis. Jis drauge su vyskupu Romualdu 1950–1954 metais mokėsi Kauno kunigų seminarijoje. Vyskupas prisiminė dramatišką studijų metą. Iš įstojusių 75 seminaristų netikėtai buvo palikta 35, bet ir pastarieji gyveno antisanitarinėmis sąlygomis – po keturis 16 kv. metrų kambarėlyje. Betgi, pasak kalbėjusio vysk. J. Tunaičio, „esame laimingi, dėkojame Dievui, kad mus drauge su vysk. Romualdu Krikščiūnu tais sunkiais laikais pašaukė“.

Už šv. Mišių auką bei maldą broliams kunigams ir tikintiesiems, palydėjimą, už rūpinimąsi vysk. R. Krikščiūnu jo sveikatos ir ligos dienomis visiems nuoširdžiai dėkojo vysk. J. Kauneckas.     

Vysk. R. Krikščiūnas amžinojo poilsio atgulė prie mažosios Kristaus Prisikėlimo bažnyčios, kurioje dirbo pirmąjį savo kunigiškosios tarnystės dešimtmetį.

Pagal Panevėžio vyskupijos kurijos ir Kauno arkivyskupijos informacijos tarnybos ir Birutės VASYLIENĖS informaciją

© 2010 „XXI amžius“