Bendruomenėse
Atstatytas Laisvės paminklas
Kazimieras Dobkevičius
|
Laisvės paminklas liudija
dėkingumą kovotojams
|
|
Laisvės paminklą atidengė
kun. Robertas Skrinskas ir
Lapių seniūnas Rimantas Stankus
|
|
Prie Laisvės paminklo gausiai
susirinko Lapių bendruomenė.
Centre paminklą pašventinęs
arkivyskupas Sigitas Tamkevičius
|
|
Lapių mokyklos moksleiviai
|
|
Lietuvos šaulių Kauno zonos
vyrų vokalinis ansamblis
dainavo patriotines dainas
|
Sovietiniai pakalikai nugriovė Lietuvos laisvei
pastatytą paminklą Lapėse, o atgimimo metais iškilo įvairių kliūčių
paminklui atstatyti. Tačiau šį rudenį sutelktomis pajėgomis, padedant
Lapių bendruomenei, Kauno rajono savivaldybei, entuziastams, patriotams,
paminklą pavyko atstatyti.
Spalio 30 dieną, sekmadienį, Lapių Šv. Jono Krikštytojo
bažnyčioje vyko šv. Mišios už žuvusius kovoje už Lietuvos laisvę.
Tądien buvo švenčiama ir Padėkos už laisvę šventė. Šv. Mišias aukojo
arkivyskupas Sigitas Tamkevičius SJ, koncelebravo mons. Adolfas
Grušas, kun. Kazimieras Ambrasas SJ, Kauno II dekanato dekanas kun.
Augustinas Paulauskas, klebonas kun. Robertas Skrinskas.
Arkivyskupas sakė : Žmonės, atstatę Laisvės paminklą
žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę, dėkoja Dievui už laisvę ir
už tuos žmonės, kurie dėl bendro gėrio išėjo ginti Tėvynės ir paaukojo
savo gyvybę už Lietuvos laisvę. Dabarties materializmu persmelktoje
visuomenėje šie žmonės yra tikri šviesuliai. Savanoriai ir pokario
laisvės gynėjai yra mūsų tautos turtas, kuriuo galime pagrįstai
didžiuotis... Per Vėlines, prisimindami savo mirusiuosius, prisiminkime
ir tuos, kurie gyveno prieš mus ir kuriems esame už daug ką skolingi.
Po šv. Mišių daug žmonių susirinko prie atstatyto
Laisvės paminklo. Lietuvos šaulių sąjungos Kauno zonos Vytauto Didžiojo
rinktinės vyrų vokalinis ansamblis (vadovai A. Kursa ir J. Strazdas)
padainavo patriotinių dainų, Lapių mokyklos moksleiviai padeklamavo
eilių. Arkivyskupui S. Tamkevičiui pašventinus paminklą, jį atidengė
parapijos klebonas kun. R. Skrinskas ir Lapių seniūnas Rimantas
Stankus. (Paminklo projekto autorius architektas Kęstutis Pempė.)
* * *
Lapių dvaras buvo minimas Lietuvos Didžiosios
kunigaikštystės laikais, o nuo 1591 metų jis priklausė Krokuvos
pilininkui Severinui Bonorai. Vėliau valdė Laskiai, Čackiai, Ratautai,
Sakalauskai ir kiti dvarininkai. XVIXVII amžiuje Lapės daugelį
kartų minimos Kauno pavieto aktuose.
Lapių bažnyčia pastatyta 1639-aisiais. Tais metais
Lapių dvaro savininkas Vitebsko pilininkas Jonas Laskis su broliu
ir žmona Joana Talvošaite sudarė donacinį aktą Lapių bažnyčiai išlaikyti,
įrašydami sąlygą, kad Lapių klebonai mokėtų lietuviškai ir kad būtų
laikomos giedotinės Mišios su lietuvišku pamokslu. Klebonas privalėjo
bent kartą per metus aplankyti parapijiečius (dvaro baudžiauninkus),
mokyti tikėjimo dalykų. Visi šie įpareigojimai įrašyti donaciniame
akte. 1720 metais Kazimieras V. Laskis bažnyčią atstatė, o 1899
metais kun. Andrius Rakauskas su parapijiečiais bažnyčią atnaujino,
padidino. Stačiakampio plano Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia nūnai
jau reikalauja remonto, kurį su parapijiečių pagalba pagal išgales
atlieka parapijos klebonas kun. R. Skrinskas. XVII a. penktame dešimtmetyje
buvo pastatyti mūriniai dvaro rūmai (rezidencinė pilis), tačiau
per 16611665 metų karą su Rusija jie buvo sugriauti.
Nuo 1919 metų Lapės buvo valsčiaus centras, o
1928 metais vietos šaulių būrys pastatė paminklą Nepriklausomybės
10 metų sukakčiai pažymėti. Lapių dvarą valdė Lietuvos Respublikos
Ministras Pirmininkas Antanas Merkys. Sovietinės okupacijos metais
Lapių apylinkėse veikė P. Lukšio rinktinės penkto rajono partizanai.
Lapės, Kauno rajonas
Autoriaus nuotraukos
© 2010 XXI amžius
|