Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Konsekruota garsioji Barselonos šventovė

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI ir Ispanijos karalius Chuanas Karlosas I su karaliene Sofija

Per konsekravimo pamaldas Šventosios Šeimos bažnyčia buvo pilna tikinčiųjų

Barselonos Šventosios Šeimos bažnyčia tapo mažąja bazilika

Popiežius Benediktas XVI apsmilko smilkalais naujosios šventovės altorių

Popiežiaus Benedikto XVI vizito Ispanijoje akimirkos iš garsiosios Barselonos Šventosios Šeimos šventovės konsekravimo

Barselonos Šventosios Šeimos bazilikos bokštai

Akcentuota šeimos ir gyvybės tema

Praėjusį savaitgalį surengtoje popiežiaus Benedikto XVI dviejų dienų kelionėje į Ispaniją vienu svarbiausių įvykių buvo unikalios, jau daugelį dešimtmečių statomos Šventosios Šeimos bažnyčios konsekravimas Katalonijos regiono sostinėje Barselonoje. Šios didžiulės šventovės, talpinančios beveik dešimtį tūkstančių maldininkų, projekto autoriui žymiam ispanų architektui Antoniui Gaudi (1852–1926) yra užvesta beatifikacijos byla. Šventosios Šeimos (plačiai žinomos ir vietinės kalbos pavadinimu – Sagrada Familia) bažnyčios pastatas pradėtas statyti 1882 metais ir, kaip teigiama, bus galutinai užbaigtas tik 2026-aisiais. Pagal galutinį projektą šventovė turės net aštuoniolika bokštų, iš kurių dvylika bus dedikuoti apaštalams, keturi – evangelistams, vienas – Švč. Mergelei Marijai, o pats aukščiausias (170 metrų) – Jėzui.

Nors bokštų statyba ir apipavidalinimas dar vyksta (tam lėšas aukoja viso pasaulio tikintieji), tačiau pats bažnyčios pastatas jau beveik užbaigtas, jame aukojamos šv. Mišios, kasmet apsilanko milijonai piligrimų ir turistų. Daugybė jų susirinko ir praėjusį sekmadienį, lapkričio 7 dieną, į popiežiaus Benedikto XVI vadovautą Eucharistijos auką bei istorines šventovės Altoriaus šventinimo apeigas. Kartu su Šventuoju Tėvu beveik šimto vyskupų ir daugiau kaip tūkstančio kunigų celebruotas šv. Mišias didžiuliuose ekranuose stebėjo prie bažnyčios susirinkę kelios dešimtys  tūkstančių maldininkų. Pamaldose dalyvavo Ispanijos karalius Chuanas Karlosas I su karaliene Sofija ir kiti oficialūs asmenys.

Po šv. Mišių išėjęs iš šventovės kartu su piligrimais kalbėti šventadienio vidurdienio „Viešpaties Angelas“ maldą popiežius Benediktas XVI akcentavo gyvybės, santuokos ir šeimos globos bei paramos vargšams temą. „Šiandien aš turėjau didelį džiaugsmą dedikuoti šią bažnyčią tam, kuris, būdamas Aukščiausiojo Sūnus, nužemino save, tapdamas žmogumi, ir kuris, rūpestingai globojamas Juozapo ir Marijos,  Nazareto namų tyloje be žodžių mus moko, kad pirmapradė santuokos ir šeimos vertybė bei orumas yra žmonijos viltis, kurioje svetingą priėmimą randa gyvybė nuo prasidėjimo iki natūralios pabaigos“, – kalbėjo Šventasis Tėvas. Jis pabrėžė, kad tokiu būdu klausydama Išganytojo mokymo ir ištikimai jį įgyvendindama praktikoje visa Bažnyčia tampa Jo šeima. Jėzus visiems savo išpažinėjams pavedė „būti brolybės sėkla, kuri būtų pasėjama, sudygtų kiekvienoje širdyje ir taip augintų viltį“.

Genialaus architekto idėjos ir nuopelnai

Popiežius Benediktas XVI priminė, kad unikalios šventovės projekto autorius ir statytojas A. Gaudi rodė ypatingą pamaldumą šventajai Nazareto šeimai ir savo uolaus tikėjimo bei genialumo įkvėptas gebėjo Sagrada Familia bažnyčią paversti „Dievo šlovinimo himnu, kuris buvo iškaltas šventovės akmenyse“. Jis norėjo, kad Dievo garbinimo pirmaisiais ir svarbiausiais liudytojais, kaip per Kristaus gimimą, būtų paprasti ir neturtingi žmonės. Savajame projekte tarsi skleisdamas Evangeliją kiekvienam žmogui architektas A. Gaudi visą šventovės dizainą stengėsi pritaikyti tikėjimo katechezei. Šventasis Tėvas atkreipė dėmesį į tris išorinius bažnyčios portikus (prieangius), kurie pagal architektūrinį sumanymą vaizdžiai pasakoja Jėzaus Kristaus gyvenimą, tarsi  didinga Rožinio malda, kurioje nuolankiai apmąstomi mūsų Viešpaties džiaugsmo, kančios ir garbės slėpiniai.

Popiežius Benediktas XVI taip pat priminė, kad A. Gaudi buvo ne tik praktikuojantis katalikas, bet ir aktyvus  artimo meilės darbų skatintojas. Su savo parapijos klebonu tuomet vargingame Barselonos priemiestyje už savo asmenines santaupas architektas organizavo labdaros struktūras, įkūrė mokyklą neturtingų šeimų vaikams. Tokiu būdu A. Gaudi (1926 metais jis žuvo autoavarijoje) stengėsi realybėje įprasminti savo įsitikinimą, kurį buvo išsakęs žodžiais: „Vargingieji visuomet turi rasti svetingą priėmimą Bažnyčioje, kuri yra krikščioniškos artimo meilės išraiška“.

Šv. Mišių homilijoje popiežius Benediktas XVI, be kita ko, tvirtino, jog ir šventovė, ir visa Katalikų Bažnyčia yra niekas be savo pagrindų Jėzuje Kristuje. „Jis yra uola, ant kurios yra statomas mūsų tikėjimas, – kalbėjo Šventasis Tėvas. – Todėl sutvirtintu savo tikėjimu stenkimės visi parodyti pasauliui veidą Dievo, kuris yra meilė ir vienintelis, galintis atsiliepti į mūsų visos saviraiškos siekius“. Taip pat svarbus uždavinys, iškilęs visiems krikščionims, „parodyti kiekvienam, kad Dievas yra taikos,  o ne prievartos Dievas, laisvės, o ne prievartos, darnos, o ne betvarkės Dievas“.

Primintas dabartinis kontekstas

Šiuo atžvilgiu, pasak popiežiaus Benedikto XVI, naujosios Šventosios Šeimos bažnyčios dedikavimas yra išskirtinės svarbos įvykis, turint omenyje dabarties aplinkybes, „kuriose žmogus teigia galintis kurti savo gyvenimą be Dievo, tarsi Dievas neturėtų jam kažką patarti“.

Ispanijoje, kaip ir kai kuriose kitose šalyse, legalizuotos homoseksualų „santuokos“, kaip  ir beveik visoje Europoje įteisinti abortai bei eksperimentai su embrionais.

Šventindamas Sagrada Familia bažnyčią Barselonoje, popiežius Benediktas XVI turėjo progą pabrėžti Bažnyčios rūpestį dėl tradicinės šeimos, kurios pagrindą sudaro vyro ir moters santuoka. „Bažnyčia skatina adekvačias ekonomines ir socialines priemones, kad moterys savo namų ar darbo aplinkoje rastų pilną išsipildymą, kad vyrai ir moterys, kurie  sudaro santuoką ir formuoja šeimą, gautų valstybės paramą, kad kūdikių gyvybė būtų ginama, kaip šventa ir nepažeidžiama nuo jos prasidėjimo“, – sakė Šventasis Tėvas. Jis priminė Bažnyčios mokymą apie santuokinę meilę ir ištikimybę, nes tik tokioje neišardomoje aplinkoje gali būti sukurtas tvirtas pagrindas žmogiškosios gyvybės pradėjimui, gimimui, augimui ir natūraliai pabaigai. „Dėl šios priežasties Bažnyčia priešinasi kiekvienai žmogiškosios gyvybės atmetimo formai ir suteikia paramą viskam, kas skatina natūralią tvarką šeimos institucijos gyvenimo sferoje“, – patvirtino  popiežius Benediktas XVI.

Po homilijos ir Tikėjimo išpažinimo maldos sukalbėjimo buvo celebruojama tradicinė šventovės konsekravimo liturgija: sugiedota Visų šventųjų litanija, bažnyčios altorius ir kolonos patepti šventuoju krizmos aliejumi, apsmilkyti smilkalais. Apeigų pabaigoje Barselonos arkivyskupas kardinolas Luizas Martinezas Sistačas perskaitė Šventojo Tėvo bulę, kuria Sagrada Familia bažnyčiai suteiktas mažosios bazilikos titulas.

(Apie kitus popiežius Benedikto XVI vizito Ispanijoje įvykius bus rašoma vėlesniuose „XXI amžiaus“ numeriuose.)

© 2010 „XXI amžius“