| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Benedikto XVI spaudos konferencija lėktuve Mindaugas BUIKA
Sakralinės architektūros bruožai Paprastai popiežius Benediktas XVI dėl darbo intensyvumo tradicinėse spaudos konferencijose nedalyvauja. Vienintelis artimesnis jo susitikimas su žurnalistais vyksta užsienio kelionėse, skrendant lėktuvu į lankomą šalį. Kartu keliaudama nemaža grupė žiniasklaidos darbuotojų tada turi progą išgirsti Šventojo Tėvo atsakymus į dominančius klausimus. Praėjusiame vizite į Ispaniją vienu pagrindinių įvykių buvo dar nebaigtos unikalios Šventosios Šeimos (Sagrada Familia) bazilikos konsekravimas, todėl lapkričio 6 dieną skrisdamas į Ispaniją popiežius Benediktas XVI žurnalistams kalbėjo apie bažnytinės architektūros katechetinę reikšmę, apie tikėjimo, proto ir meno santykį. Aiškindamas Sagrada Familia projekto autoriaus, žymaus ispanų architekto Antonio Gaudi (18521926) viziją, Šventasis Tėvas priminė, kad šventovė yra Dievo ir žmogaus susitikimo iškilminga vieta, todėl reikia didelės kūrybinės drąsos ir genialumo, kad bažnyčios pastate būtų užtikrinta tradicijos ir istorinio progreso vienovė. Kaip tik tokią tęstinumo ir naujumo, tradicijos ir kūrybingumo sintezę ir pavyko atlikti A. Gaudi, kuris sėkmingai suderino gamtos knygą, Šventąjį Raštą ir liturgijos knygą, aiškino Popiežius. Jis priminė, kad prieš 2000 metų parašytas Šventasis Raštas liturgijos šventime tampa dabartimi, atliepiančia į kūrinijos lūkesčius Dievo šviesoje. Ir ši prasminga kūrinijos Šventojo Rašto ir adoracijos sintezė, vykstanti sakralinėje šventovės erdvėje, lieka labai svarbi žinia šiandienai. Tikėjimo ir meno santykis Šventasis Tėvas atkreipė dėmesį ir į Barselonos katedros prasmingą Šventosios Šeimos titulą, kurį pasiūlė projekto sumanytoja Šv. Juozapo draugija, XIX amžiuje propagavusi populiarų Nazareto šeimos kultą. Ir šis pamaldumas šventajam Nazareto slėpiniui išlaiko visą aktualumą dabartyje, nes šeimos problemų sprendimas, jos atnaujinimas yra svarbus visai žmonijos egzistencijai. Kaip tik šeima ir yra ta gairė, rodanti kryptį, kur turime eiti, kurdami visuomenę, tikėjimo ir gyvenimo, religijos ir bendruomenės vienybę. Juk pats Dievas, tapęs kūdikiu šeimoje, kviečia mus kurti ir gyventi šeimoje, kalbėjo Benediktas XVI susitikime su žurnalistais. Paliesdamas bendresnę tikėjimo ir meno, kultūros santykio temą, jis sakė, jog čia svarbiausias uždavinys atskleisti krikščionišką tiesą apie gyvenimo prasmę ir tikslą. Juk tiesos raiška meno grožyje padeda žmogui suvokti savęs, kaip Dievo sukurto kūrinio, gėrį ir teisingumą. Todėl Bažnyčia nuo savo veikimo pradžios, netgi sunkiais persekiojimų ir išbandymų laikais, turėdama labai kuklias galimybes, stengėsi meno kūriniuose, tapyboje, giesmėse ir architektūroje perteikti Dievo išganymo siekius pasauliui būdingais minties ir jausmo įvaizdžiais. Taigi, meno raiška yra sudėtinė bažnytinio gyvenimo dalis, netgi galima tvirtinti, kad šimtmečių šimtmečiais Bažnyčia buvo menų motina, nes didieji meno muzikos, architektūros, tapybos turtai gimė iš tikėjimo Bažnyčioje. Dabartinėje sekuliarizmo epochoje šios darnos nebeliko, ir dėl to nukenčia tiek menas, tiek ir tikėjimas, pažymėjo Popiežius. Juk menas, kuris praranda savo gyvybiškas antgamtines šaknis ir nebejuda link Dievo, yra neišbaigtas menas. Taip pat ir tikėjimas, kurio meninė raiška lieka praeityje, nebegali būti vertingai perduotas šiandienai. Todėl yra svarbus ir tiesiog privalomas abipusis tikėjimo ir meno dialogas, jų bendrystės atstatymas, todėl mes turime daryti viską, ką galime, kad tikėjimas reikštų save autentiškame mene, sakė Šventasis Tėvas, nurodydamas į architekto A. Gaudi liudijimą. Naujoji evangelizacija Tikėjimo ir meno santykio atnaujinimu, matyt, rūpinsis ir popiežiaus Benedikto XVI įkurta Popiežiškoji naujosios evangelizacijos taryba, apie kurios uždavinius žurnalistai taip pat paklausė Šventąjį Tėvą. Atsakydamas jis patvirtino, kad šios dikasterijos steigimas buvo atsiliepimas į spartų religinės praktikos mažėjimą bei ateizmo iššūkį Vakarų pasaulyje. Benediktas XVI pastebėjo, kad panašias problemas jis pastebėjo ir kitose jo aplankytose Europos šalyse Prancūzijoje, Čekijoje, Didžiojoje Britanijoje. Taip pat yra ir Ispanijoje, kuri visada buvo laikoma stipri katalikybės atrama ir kurios daugiau kaip 90 proc. gyventojų formaliai yra Katalikų Bažnyčios nariai. Šventasis Tėvas priminė žymius ispanų kilmės katalikybės veikėjus Jėzuitų ordino steigėją Šv. Ignacą Lojolą (14911556), karmelitę mistikę Bažnyčios mokytoją Šv. Teresę Avilietę (15151582) ir kitus, kurie daug prisidėjo prie bažnytinio gyvenimo visuotinio atnaujinimo ir išvystymo. Bet taip pat yra tiesa, kad Ispanija yra šalis, kurioje atsirado naujasis laicizmas, antiklerikalizmas ir agresyvus sekuliarizmas, sakė popiežius Benediktas XVI, priminęs XX amžiaus 4-ojo dešimtmečio įvykius, kai Ispanijoje valdžią perėmę marksistai persekiojo Bažnyčią ir žudė dvasininkus ir vienuoles. (Tą procesą užbaigė Pilietinis karas ir generolo B. Franko įvesta diktatūra.) Šis konfliktas su Bažnyčia yra ryškus ir dabar, kai valdant socialistams buvo priimti tikėjimui ir moralei prieštaraujantys įstatymai: legalizuotas abortas, įteisintos homoseksualų santuokos. Socialistai bando silpninti Bažnyčios pozicijas švietimo sistemoje, įvesdami alternatyvą tikybos dėstymui vadinamąjį pilietybės ugdymą, per kurį skleidžiamos socialistinės idėjos, homoseksualizmo ideologija ir jis kažkuo primena Sovietų Sąjungos mokyklose buvusį visuomeninį mokymą (mokslinį komunizmą). Premjero Chozės Rodrigeso Sapatero vyriausybė nori priimti vadinamąjį religijos laisvės įstatymą (Bažnyčios kritikuojamą kaip visiškai nebūtiną, nes tikybų laisvė šalyje yra pilnai užtikrinta), kuris visiškai sekuliarizuotų valstybės gyvenimą ir uždraustų religinius ženklus viešose institucijose. Perspėdamas dėl šių tendencijų pavojaus popiežius Benediktas XVI kvietė tęsti sveiką tikėjimo ir pasaulietiškumo dialogą, būdingą tradicinei Ispanijos kultūrai. Maldingos kelionės prasmė Spaudos konferencijoje žurnalistai uždavė Šventajam Tėvui klausimą ir dėl jo užsienio kelionių, kuris kiek netikėtai tapo svarbiu šio pontifikato bruožu, ypač atsižvelgiant į Benedikto XVI gana solidų 83 metų amžių. Apsilankymas Ispanijoje buvo jau 18-as jo vizitas užsienio valstybėse ir penktasis šiemetinis išvykimas už Italijos ribų. Ispanijoje jis lankėsi 2006 metais, kai Sevilijos mieste buvo surengtas Pasaulinis šeimų susitikimas. Šiemet aplankyta Barselona ir Santjagas de Kompostela, garsioji Šv. Jokūbo šventovė. 2011 metais Ispanijos sostinėje Madride rengiamas Pasaulinis jaunimo sąskrydis ir į jį žada atvykti Šventasis Tėvas. Patvirtinęs šių progų privalomumą Popiežiaus dalyvavimui ir džiaugsmą, kad Ispaniją gali jis aplankyti dažniau nei kitą šalį, taip stiprindamas ispanų tautos tikėjimą, Benediktas XVI pripažino, kad buvimas kelyje tapo svarbia jo biografijos dalimi. Svarstydamas piligrimystės dvasingumo reikšmę asmeniniam gyvenimui, Popiežius pripažino, kad yra nuomonė, jog maldingos kelionės nereikalingos, nes Dievas yra kiekvienoje vietoje, todėl kam reikia Jo kažkur kitur ieškoti. Tačiau taip pat aišku, kad pats žemiškasis gyvenimas yra kelionė, ir kiekvienas mūsų esame savotiškas tikėjimo piligrimas. Kartais yra būtina išsivaduoti iš kasdienės rutinos ir išsirengti į maldingą kelionę anapus, taip atrandant naują laisvę ir susitelkiant į vidinį savosios tapatybės ir kitų apmąstymą, Dievo paiešką, aiškino Šventasis Tėvas. Apibūdindamas tikrosios piligrimystės esmę, popiežius Benediktas XVI taip pat akcentavo, kad kelionės į Santjagą de Kompostelą bei kitas didžiąsias šventoves daug prisidėjo prie Europos žemyno dvasinės vienybės, europinės tapatybės formavimo. Todėl Bažnyčia palaiko ir skatina naujai atgimstantį piligrimysčių sąjūdį, kuris skatina tylą, laisvę, atsinaujinimą ir Dievo ieškojimą. (Apie popiežiaus Benedikto XVI piligrimystę į Santjagą de Kompostelą plačiau rašysime XXI amžiaus penktadienio numeryje.)
© 2010 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |