|
Etnologai reikalauja atsigręžti į etninę kultūrą
Šį savaitgalį Kaune įvyko Lietuvių etninės kultūros draugijos (LEKD) VII suvažiavimas. Suvažiavimo dalyvius dainomis sveikino Kauno Ąžuolo mokyklos folkloro ansamblis Gilė. Sveikinimo žodžius tarė Seimo narys Gintaras Songaila, Kauno rajono tarybos narys Zigmas Kalesinskas, Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugijos pirmininkė Aldona Vaicekauskienė.
Suvažiavimas patvirtino draugijos veiklos bei revizijos komisijos ataskaitas, etnomuzikologę dr. Dalią Urbanavičienę perrinko draugijos pirmininke dar vienai kadencijai ir išrinko naują draugijos tarybą.
Apibendrinę išsakytas nuomones ir pareiškimus suvažiavimo dalyviai priėmė kreipimąsi į aukščiausius šalies vadovus, reikšdami susirūpinimą vykdoma etninės kultūros politika. Kreipimesi teigiama, kad etninė kultūra išlaiko nacionalinės kultūros tęstinumą, stiprina jos tvarumą greitai besikeičiančiame pasaulyje, ugdo Lietuvos piliečių ryšį su savo Tėvyne. Kreipimesi reiškiamas susirūpinimas, kad etninė kultūra iki šiol neranda tinkamos vietos kultūros politikoje ir švietimo sistemoje, atkreipiamas dėmesys, kad prieš metus patvirtinta valstybinė Etninės kultūros plėtros švietimo įstaigose strategija yra deklaratyvi, nenustato aiškaus veiksmų plano. Pažymima, kad valstybė iš esmės yra nutraukusi finansinę paramą etninės kultūros programoms, o pastaruoju metu bandoma jau kėsintis ir į institucijų, kurios rūpinasi etninės kultūros išlikimu ir plėtra, egzistenciją. Atkreipiamas dėmesys, kad Seimo patvirtintose Lietuvos kultūros politikos gairėse etninė kultūra pamiršta, o į ekspertų pateiktus pasiūlymus neatsižvelgiama.
Neseniai Seimo patvirtintos Lietuvos kultūros politikos gairės diskriminuoja etninę kultūrą, nes šiame dokumente apie ją neužsimenama nė vienu žodžiu. Neaptarti etnokultūros ugdymo, išsaugojimo ir sklaidos tobulinimo klausimai. Visa kultūros politika orientuojama vien į dabartinę Lietuvos teritoriją ir emigrantus. Tuo tarpu lietuviškose etninėse žemėse (Rusijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje, Latvijoje) gyvenančių lietuvių kultūra visai ignoruojama. Tokiu būdu etninių žemių lietuviai ir lietuvių kultūros puoselėtojai diskriminuojami ir verčiami laikyti save emigrantais. Dar daugiau visa etninės kultūros kūryba įvardinama mėgėjų menu. Tokia klaidinga nuostata trukdys puoselėti kryždirbystės, sutartinių, Dainų šventės tradicijas, kuriuos UNESCO pripažino pasaulinio nematerialaus paveldo šedevrais, nes paveldo tradicija yra etninės kultūros, bet ne mėgėjų kūrybos sritis, sakė draugijos narys etnologas dr. Vytautas Tumėnas.
Suvažiavimas priėmė atskirą rezoliuciją. Joje išreiškė savo nepritarimą neseniai Seimo valdybos palaikymo sulaukusiam siūlymui sujungti Etninės kultūros globos tarybą su Valstybine paveldo komisija.
Suvažiavimas pareikalavo išsaugoti Etninės kultūros globos tarybą kaip savarankišką Seimui atskaitingą instituciją.
Atskira rezoliucija buvo priimta dėl valstybinės Jono Basanavičiaus premijos aukščiausio valstybinio apdovanojimo už reikšmingą veiklą etninės kultūros srityje skyrimo tvarkos. Iš visos Lietuvos suvažiavę etnokultūrininkai pasisakė prieš šios garbingos premijos nuvertinimą, nes premiją imta skaidyti ir teikti keliems asmenims ne už bendrą kolektyvinę veiklą, bet už atskiras tiesiogiai tarpusavyje nesusijusias veiklas.
Suvažiavimas taip pat priėmė pareiškimą, kuriuo išreiškė nepritarimą Kauno pilies rekonstrukcijai, ir konstatavo, jog vyksta ne pilies atkūrimas o naujoviškos, niekada neegzistavusios pilies statyba. Buvo pareikalauta, kad būtų deramai atsižvelgta į visuomenės lūkesčius ir suteikta galimybė suinteresuotoms visuomeninėms organizacijoms dalyvauti priimant sprendimus nuo pat jų priėmimo pradžios.
Suvažiavimas siūlo ir reikalauja atsigręžti į etninę kultūrą ir jos puoselėtojus, nes tai nėra tik muziejinė vertybė. Etninės kultūros svarba tautos ateičiai globalizmo sąlygomis tik auga, konstatuojama draugijos VII suvažiavimo kreipimesi į aukščiausius šalies vadovus.
© 2010 XXI amžius
|