| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Tvirti savanorių žingsniai Benjaminas ŽULYS
Garbingosios sukaktys Prieš 20 metų, lapkričio 23 dieną, Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejaus (VDKM) sodelyje buvo priimta atkurtos Lietuvos kūrėjų savanorių priesaika ir paminėta Nežinomojo kareivio perlaidojimo 20-ies metų sukaktis. Ta proga Vytauto Didžiojo karo muziejuje įvyko tarptautinė mokslinė konferencija Savanorystės idėja tada ir dabar. Renginį organizavo Karo muziejus ir Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Kauno apskrities skyrius. Konferencijoje buvo prisimintos Širvintų ir Giedraičių kautynės. Konferencijoje dalyvavo Vytauto Didžiojo karo muziejaus, Generolo Jono Žemaičio karo akademijos dėstytojai, istorikai. Muziejaus direktorius plk. ltn. dr. Gintautas Surgailis sakė, kad visais amžiais, kai tik šaliai kildavo pavojus, į kovą su priešu, palikę savo namus, kildavo savanoriai, daugiausia už tai negaudami jokio atlyginimo. Taip buvo ir didžiuosiuose Žalgirio, Saulės, Durbės mūšiuose. VDK muziejus ne vienerius metus bendrauja su Lenkijos Torūnės Mikalojaus Koperniko universitetu: keičiasi specialistais, lankosi vieni pas kitus. Ir į šią konferenciją atvyko keli žymūs mokslininkai iš Torūnės. Buvo prisiminta, kad tarp Lietuvos ir Lenkijos buvo įvairių laikotarpių, įvykių tamsesnių ir šviesesnių, tačiau abipusiai gerų darbų abiejų mūsų tautų gyvenime gausėja. Torūnės universiteto profesorius Waldemar Rezmer pabrėžė, kad palankių rezultatų galima pasiekti tik per diskusijas ir susikalbėjimą. Ši konferencija ir esanti tokio bendravimo forma. Profesorius atkreipė dėmesį, kad savanorystė nėra vien visuomeninės veiklos forma, ji neatsiejama nuo karinės struktūros, kitų gyvenimo sričių. Profesorius Zbigniev Karpus papasakojo, kad iki 1919 metų savanorių principu Lenkijoje buvo formuojama milicija. Vėliau savanorių padaugėjo per Lenkijos nepriklausomybės laikotarpį šalyje buvo jų apie 300 tūkst. VDU doc. Jonas Vaičenonis nemažai dėmesio skyrė kovotojų už laisvę priesaikai. Pradžioje tai buvo pasižadėjimas, tačiau jis iš esmės nelabai ką įpareigojo. 1919 m. gegužės mėnesį Kauno Rotušėje buvo įrengtas puošnus altorius, išrikiuota kariuomenė. Į priesaikos iškilmę atvyko Lietuvos prezidentas Antanas Smetona (jis pats prieš mėnesį balandžio 4 dieną buvo davęs priesaiką). Tada buvo aukojamos šv. Mišios, vyskupas pasakė kalbą. Prezidentas apėjo rikiuotę, pasakė sveikinimo kalbą. Prisiekė kariai. Vėliau buvo įsteigta priesaika dalinio vėliavai, kovos vėliavai, ginklui. Savo priesaiką vėliau turėjo ir Lietuvos partizanai. Sutelkė kongresas Karo muziejaus Naujausiųjų laikų karybos istorijos skyriaus vyriausioji muziejininkė dr. Aušra Jurevičiūtė konferencijos dalyviams papasakojo apie 1938 m. rugsėjo 78 dienomis vykusį Kūrėjų savanorių kongresą. Visuotinio savanorių kongreso sušaukimo idėja buvo iškelta 1933 metais savanorių atstovų suvažiavime. Norėta, kad jis būtų šaukiamas ne dėl ekonominių problemų, bet dėl Vilniaus ir Klaipėdos ir būtų nukreiptas prieš tautos susiskaldymą. Tačiau prezidentas A. Smetona siūlė savanoriams šaukti kongresą kokiu nors kitu reikalu, pavyzdžiui, dėl parodos. Prezidentas nenorėjo, kad aktyvūs, pilietiškai nusiteikę savanoriai susirinktų, ko gero, dėl to, kad nebuvo tikras, ką tie žmonės nuspręs, kokias rezoliucijas priims. Jis žinojo, kad tarp savanorių buvo ne vienas gruodžio 17-osios perversmo rengėjas, organizatorius bei opozicijos rėmėjas. Savanorių kongreso idėja buvo įgyvendinta tik 1938 m. vasarą po Lenkijos ultimatumo. Tas ultimatumas savanoriams reiškė viena pasižadėjimą stoti su ginklu rankose ginti Lietuvos nepriklausomybę. Įdomu, kad Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos (LKKSS) pirmininkas ats. plk. ltn. Petras Gužas savo straipsnyje, skirtame 1938 m. kongresui, pareiškė, kad Kongresas ypatingų tikslų neturi, nes savanorių apginta valstybė dar gyvuoja. Todėl svarbiausias tikslas esąs susiburti draugėn, pabendrauti, pažiūrėti, kaip atrodo dabartinė kariuomenė, ir kartu su Kauno visuomene paminėti valstybės 20-metį. Bet Savanorių sąjungos nariai priminė vyriausybei ir prezidentui, kad savanoriai yra pasiryžę su ginklu rankose atkovoti brangią sostinę. O dabar priimtas ultimatumas be jokio pasipriešinimo. Po ilgų derybų su prezidentu Kongresas buvo sušauktas. Jo metu, be kitų dokumentų, priimta rezoliucija, kurioje įdėtas Prezidento kvietimas nepasiduoti galingesniems. Bet po to sekė Vokietijos ultimatumas dėl Klaipėdos krašto perleidimo. Jau kitą dieną savanorių vadovybė išplatino atsišaukimą į tautą. Jame raginama susiburti draugėn, pamiršti nesutarimus, kovoti už Lietuvos laisvę. Trėmė ir savanorius Prieškaryje savanoriai ėjo į policiją. Apie tai konferencijoje papasakojo buvęs Centrinio policijos muziejaus direktorius Zenonas Vasiliauskas. Kiek savanorių tarnavo policijoje, kiek buvo represuota, tikslesnių duomenų nėra. Kentėjo ne vien jie, bet ir jų šeimos, maži vaikai. Kai kurie policininkai, grįžę iš Sibiro, savo šeimų nerado, jos iš tremties dar nebuvo grįžusios. Z. Vasiliausko nuomone, savanoriams pagerbti reikėtų paminklo. Tai nebūtinai turėtų būti marmurinis biustas, statula ar kas nors panašaus tai galėtų būti ir istorijos tomas, enciklopedija. Kauno VD karo muziejaus specialistas Algirdas Markūnas papasakojo, kad sovietinės okupacijos metais apie 30 proc. Lietuvos karininkų buvo ištremta į Sibirą, jie pakeisti mažaraščiais rusų kariškiais. Savanoris atsargos majoras Gediminas Reutas į konferenciją atėjo apsivilkęs tamsia uniforma. Taip apsirengęs jis dalyvavo ir lapkričio 23-osios minėjime prie Laisvės paminklo. Jo senelis buvo apdovanotas 10 metų Nepriklausomybės medaliu. Gediminas dar prieš Sausio įvykius niekino neraginamas ir neagituojamas užpildė anketą ir pažadėjo ginti Tėvynę. Ir gynyboje stovėjo Sausio, pučo, kitų įvykių metu. Kodėl jie savanoriai? Šis klausimas buvo užduotas ne vienam konferencijos nariui. Atsakymas buvo vienas taip liepė širdis, sąžinė, meilė Tėvynei. Ir prieškario savanoriai žinojo, kur ir dėl ko eina, kuo rizikuoja. Savanoris atsargos kapitonas Ričardas Kešys garsiai ir pakiliai pasakė: Buvome, esame ir būsime. Šiandien savanorystė tai gyvenimo būdas, drauge tai pavyzdys jaunajai kartai, kaip reikia mylėti savo tėvynę. Kaunas
© 2010 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |