|
Konstitucinis Teismas apie genocido žalos atlyginimą
Genocido žalą patyrę asmenys turi teisę nevaržomi jokių terminų reikalauti žalos atlyginimo iš tokius nusikaltimus įvykdžiusių žmonių. Tokį nutarimą pirmadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT), pažymėjęs, jog įstatymų leidėjas negali sudaryti tokios situacijos, kad žalą, įskaitant ir moralinę, dėl genocido patyręs žmogus negalėtų gauti teisingo žalos atlyginimo. Kaip nutarimą komentavo Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas Dainius Žalimas, praktiškai tai reiškia, kad palengvės tų nedaugelio asmenų dalia, kurie žino nusikaltimų, įvykdytų prieš juos ar jų artimuosius, vykdytojus ir galės iš jų prisiteisti žalą. Bet tokių vykdytojų Lietuvoje iš viso yra tik keliasdešimt. Konstitucinis Teismas pripažino, kad dėl visos okupacijos žalos atsakinga tai įvykdžiusi valstybė šiuo atveju Rusijos Federacija, kaip SSRS teisių tęsėja, sakė D. Žalimas.
Į Konstitucinį Teismą kreipėsi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), kuriam kilo abejonė dėl trijų įstatymų konstitucingumo: Dėl SSRS okupacijos žalos atlyginimo, Dėl atsakomybės už Lietuvos gyventojų genocidą ir dėl Asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymo. Konstitucinis Teismas savo ruožtu nutarė, jog įstatymas Dėl SSRS okupacijos žalos atlyginimo, kuris nenumato, jog genocido žalą patyrę asmenys turi teisę reikalauti, kad tokius nusikaltimus padarę fiziniai asmenys atlygintų žalą, Konstitucijai neprieštarauja. Tuo tarpu įstatymas Dėl atsakomybės už Lietuvos gyventojų genocidą pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, mat jame nenustatyta, kad genocido žalą patyrę asmenys nevaržomi jokių terminų turi teisę reikalauti, kad šį nusikaltimą padarę fiziniai asmenys atlygintų žalą.
Į KT išplėstinė LAT kolegija kreipėsi išnagrinėjusi nuo sovietų represijų nukentėjusios ir per Šakių rajono KGB skyriaus pareigūnų operaciją tėvo Jono bei dėdės Antano Aštrauskų netekusios kaunietės Martinos Bikuličienės ieškinį 78 metų KGB papulkininkiui Vytautui Vasiliauskui ir jo bendraamžei agentei Martinai Žukaitienei.
Lietuvos apeliacinis teismas iš jų M. Bikuličienei yra priteisęs 150 tūkst. litų neturtinės žalos atlyginimo. Tai pirmas atvejis Lietuvos istorijoje, kai už sovietų represijų metu padarytą žalą teismas nurodė atlyginti genocidą vykdžiusiam KGB papulkininkiui bei agentei. V. Vasiliauskas ir M. Žukaitienė jiems nepalankų sprendimą apskundė LAT. V. Vasiliauskas ir M. Žukaitienė mano, kad už genocido metu padarytą žalą privalo atsakyti ne jie asmeniškai, o Rusijos Federacija. Kauno apygardos teismas dar 2004-ųjų vasario 4-ąją V. Vasiliauską ir M. Žukaitienę pripažino kaltais dėl genocido ir skyrė šešerių ir penkerių metų laisvės atėmimo bausmes, tačiau dėl ligos nuo jų atleido. Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu konstatuota, kad Lietuvos TSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) Šakių skyriuje tarnavęs V. Vasiliauskas 1953-ųjų sausio 2-ąją su kitais MGB darbuotojais nuvyko į Žalgirio miške esantį bunkerį, kuriame slapstėsi partizanai Aštrauskai. Apsupę bunkerį saugumiečiai užpuolė brolius ir juos nušovė. Kur slepiasi partizanai, V. Vasiliauskui išdavė ir parodė slaptoji agentė M. Žukaitienė. Ji už tai gavo 2 tūkst. rublių.
© 2010 XXI amžius
|