Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Tolminkiemio muziejaus stačiatikiams neatiduos

Daugiau nei mėnesį rusenęs „kultūrinis“ konfliktas tarp Lietuvos ir Rusijos (Kaliningrado srities) prigeso: Lietuva gavo oficialų raštą iš Rusijos Dūmos, kad Kristijono Donelaičio muziejus Kaliningrade išbrauktas iš sąrašo objektų, kuriuos numatyta atiduoti Rusų Stačiatikių Bažnyčiai (RSB). Praėjusią savaitę Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris sakė: „Laiške Rusijos Dūmos užsienio reikalų komiteto pirmininkas rašo, kad jie džiaugiasi pranešdami, jos šis objektas buvo išimtas iš objektų sąrašo. Bet tai, kad mums rašo ne vien šalia esančio Karaliaučiaus valdžia, o Maskva, ir jie sako tai pakankamai pozityvioje dvasioje (...), rodo, kad, aš tikiuosi, visiems laikams, o ne laikinai K. Donelaičio palikimo esmė nebus iškraipyta“. E. Zingeris taip pat sakė, kad laiškas yra galutinis, todėl galima tikėtis, kad „niekam nekils minčių vėliau keisti šio laiško turinio“.

Dabartinėje Kaliningrado srityje, Tolminkiemyje stovinčioje buvusioje liuteronų bažnyčioje dirbo poemos „Metai“ autorius, lietuvių literatūros klasikas Kristijonas Donelaitis (1714–1780). Memorialinis rašytojo muziejus buvo įkurtas 1964 metais atstatytoje Tolminkiemio bažnyčioje, čia įrengta memorialinė ekspozicija, bažnyčios kriptoje ilsisi K. Donelaičio palaikai. 1974 metais K. Donelaičio memorialinis muziejus buvo įtrauktas į Sovietų Sąjungos respublikinės reikšmės kultūros paminklų sąrašą, o 1997 metais jis priskirtas Rusijos vietinės reikšmės istorijos ir kultūros paminklams ir perduotas Kaliningrado srities valdžios institucijų globai. Šiuo metu muziejų prižiūri Kaliningrado srities kultūros ministerija ir Nesterovo rajono valdžia. Muziejui priklauso žemės sklypas su sodu, klebonija ir bažnyčia, atstatyta 1979 metais, rengiantis minėti K. Donelaičio 250-ųjų gimimo metinių sukaktį. Atstatyta bažnyčia niekada nebuvo naudojama religijos reikmėms – ji buvo tik K. Donelaičio memorialinio muziejaus sudedamoji dalis. K. Donelaičio poema „Metai“ yra įtraukta į Europos literatūros šedevrų sąrašą. 2014-ieji Lietuvoje paskelbti K. Donelaičio metais – tuomet bus minimos rašytojo gimimo 300-osios metinės.

1998 metų pavasarį K. Donelaičio memorialinis muziejus buvo išbrauktas iš Rusijos svarbių kultūros paminklų sąrašo ir perduotas globoti Kaliningrado srities institucijoms.

Bet štai spalio pabaigoje Kaliningrado srities Dūmoje buvo pasiūlyta buvusią Tolminkiemio (Čistyje Prudy, Rusijos Kaliningrado sritis) liuteronų bažnyčią, kurioje veikia K. Donelaičio memorialinis muziejus, kartu su kitais 15 kultūros objektų perduoti Rusijos Stačiatikių Bažnyčiai. Padėtį pablogino ir tai, kad per šiuos metus muziejuje apsilankė vos trys ekskursijos iš Lietuvos. Muziejaus, kuriame dirba šeši darbuotojai, lankomumas nuo 75 tūkst. smalsuolių per metus 1989-aisiais pastaraisiais metais nukrito iki 4 tūkst. Kaliningrado srities vadovybė apie savo ketinimus perduoti K. Donelaičio memorialinį muziejų Tolminkiemyje Stačiatikių Bažnyčiai oficialiai neinformavo nei Valstybinės kultūros paveldo komisijos, nei kitų Lietuvos valdžios institucijų.

Lietuvos kultūros veikėjai ir politikai ėmėsi skubių veiksmų, kad muziejus būtų išsaugotas. Labiausiai tuo susirūpino buvęs Lietuvos kultūros atašė Kaliningrado srityje Arvydas Juozaitis. Jis sakė, kad K. Donelaičio muziejus Tolminkiemyje – geriausias Karaliaučiaus srities memorialinis muziejus, ir joks rašytojas, dailininkas ar kita kūrybinės veiklos asmenybė tokio kultūros židinio neturi nei pačiame Kaliningrade, nei krašte. Iki pastarojo meto jis buvo išlaikomas Rusijos lėšomis, kurios skiriamos ir darbuotojų algoms, ir pastatų priežiūrai. Lietuvai jis nekainuoja nė cento. Anot A. Juozaičio, Rusų Stačiatikių Bažnyčia seniai mėgino pasisavinti visus buvusius vokiečių ir lietuvių „kultinės paskirties“ objektus, o Smolensko ir Kaliningrado metropolitui Kirilui 2008 metais tapus Visos Rusios ir Maskvos patriarchu, ši politika labai sustiprėjo. A. Juozaitis teigė, kad būtina ryžtinga Lietuvos pozicija Prezidentės ir URM lygiu, nes RSB pasieks savo, ir tuo atveju vaisių ilgai laukti nereikės – Vilniaus ir Maskvos santykiai įkris į dar vieną diplomatinę duobę.

Lapkričio pabaigoje Lietuvos rašytojų sąjunga (LRS) pareiškė nesuprantanti Kaliningrado planų, priežasčių ir būtinybės. „Jeigu per pastarąjį dešimtmetį galime tik džiaugtis atnaujintais ir pagerėjusiais kultūriniais ir literatūriniais ryšiais, (...) tai nenorime tikėti, kad Jūsų kultūros politika gali būti keičiama iš esmės. Nesuvokiame priežasčių ir būtinybės“, – rašoma atvirame LRS laiške Kaliningrado srities Dūmos deputatams. Pasak rašytojų, pagerėjusius kultūrinius ryšius liudija tai, kad Kaliningrade leidžiamas Kaliningrado ir Klaipėdos krašto rašytojų dvikalbis žurnalas, Kaliningrado rašytojų kūryba verčiama į lietuvių kalbą ir atvirkščiai, Kaliningrado sritis įtraukta į Tarptautinio festivalio „Poezijos pavasaris“ renginius, taip pat ieškoma kelių gauti Europos finansavimą, skatinantį kultūrinį turizmą visose Baltijos šalyse.

Laimei, dalis Kaliningrado srities intelektualų suprato muziejaus perdavimo RSB pasekmes ir įsitraukė į kovą prieš tokius siūlymus. Savo pareiškime Rusijos rašytojų sąjungos Kaliningrado rašytojų organizacijos pirmininkas Borisas Bartfeldas susiklosčiusią padėtį pavadino tarptautiniu konfliktu ir paragino Kaliningrado srities vyriausybę, Dūmos deputatus ir stačiatikių patriarchiją „blaiviai apsvarstyti naudą ir milžiniškus nuostolius dėl neapgalvoto muziejaus-bažnyčios perdavimo“. „Šiuo neapgalvotu sprendimu mes šiurkščiai paliečiame nacionalinius ir patriotinius lietuvių jausmus, nes jiems tai nacionalinė šventovė. Ir mums tai atsilieps ne straipsniais laikraščiuose, o visiškai konkrečiais vizų ir tranzito režimo sunkumais, ir ši nuoskauda tęsis daugelį metų“, – teigė B. Bartfeldas.

Išgirdusios apie Lietuvos kultūrininkų protestus, sukruto ir Lietuvos aukščiausios institucijos. Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas kreipėsi į Kaliningrado srities vadovybę, ragindamas K. Donelaičio memorialinį muziejų, kaip išskirtinį kultūros objektą, išbraukti iš Stačiatikių bažnyčiai numatytų perduoti kulto pastatų sąrašo. Buvo pasiūlyta atsakingoms institucijoms nedelsiant pradėti atvirą ir konstruktyvų dialogą, siekiant priimti bendrus, abiem šalims priimtinus sprendimus dėl būsimojo K. Donelaičio memorialinio muziejaus statuso. Lietuva mano, kad muziejus turi būti prieinamas kuo daugiau Lietuvos ir Kaliningrado srities gyventojų.

Kai spalio 28 dieną Kaliningrado srities Dūma nepatvirtino iš Maskvos atsiųsto 16 objektų sąrašo perdavimo Rusijos Stačiatikių Bažnyčiai ir Tolminkiemio kompleksas buvo išbrauktas iš sąrašo, buvo daug ženklų, kad RSB nesirengia taikstytis su tokia „nepagarba“ jos siekiams. Ji pareikalavo sukurti (per srities Dūmą) „visuomeninę tarybą“, suteikti jai įstatymo galią ir tokiu būdu pasiekti to paties rezultato. RSB vadovas ir Kaliningrado srities valdantysis patriarchas Kirilas į Lietuvos valdžios raginimą neperduoti Maskvos patriarchatui muziejaus pastato pasiūlė sudaryti globėjų tarybą prižiūrėti K. Donelaičio palaidojimo vietą. Atsiliepdama į šiuos nuogąstavimus Kaliningrado srities Dūma neseniai atidėjo sprendimą perduoti bažnyčią Rusijos Stačiatikių  Bažnyčiai.

Buvęs Lietuvos kultūros atašė Kaliningrado srityje A. Juozaitis nemanė, kad atidėtas svarstymas reiškia ramią ir greitą istorijos pabaigą. Tokiam samprotavimui jį kreipė Kaliningrado srities politikų nuostatos. „Kiek žinau, per klausimo svarstymą Kaliningrado Dūmoje politikai tylėjo – realiai muziejų išgelbėjo Rusijos rašytojų sąjungos Kaliningrado organizacijos pirmininkas B. Bartfeldas, kuris pats įsiveržė į tribūną ir sustabdė balsavimą savo pasisakymu. Naujajam srities gubernatoriui Nikolajui Cukanovui šis visuomenės balsas leido išbraukti memorialinį muziejų iš bendro 15 objektų sąrašo“, – sakė A. Juozaitis. Visi kiti statiniai, kuriuose veikia įvairios kultūros bei švietimo įstaigos – Kaliningrado srities filharmonija, Lėlių teatras ir kt. bei kelių senovinių pilių liekanos – be ilgesnių diskusijų atiteko Stačiatikių Bažnyčiai. Tad, A. Juozaičio nuomone, už tvirtai išreikštą nepritarimą B. Bartfeldas nusipelno Lietuvos valstybės ordino. „Jeigu muziejus vis dėlto būtų perduotas Bažnyčiai, prasidėtų Lietuvos Respublikos notos – B. Bartfeldas užkirto kelią diplomatiniam karui, – tikino filosofas. – Stačiatikių Bažnyčia, žinoma, šiuo išsišokimu nepatenkinta, ir taško čia dėti negalima. Manau, dabar mūsų Prezidentė arba Seimo pirmininkė turėtų aiškiai pasisakyti šia tema, kad sprendimas sustabdyti perdavimą Lietuvą tenkina.“

Susirūpinimas Lietuvoje augo. Per šimtą Lietuvos kultūros žmonių ir visuomenininkų atviru laišku kreipėsi į prezidentę Dalią Grybauskaitę, Seimo pirmininkę Ireną Degutienę bei ministrą pirmininką Andrių Kubilių ir paragino juos imtis asmeninės iniciatyvos bei padaryti viską, kad lietuvių literatūros pradininko K. Donelaičio šventovė Tolminkiemyje nebūtų paversta stačiatikių cerkve. Bažnyčia, kurios evangelikų liuteronų kunigu buvo Donelaitis ir kurioje šiandien ilsisi jo palaikai, turi išlikti pasaulio kultūros židiniu, teigia kultūros žmonės. „Visuomenė išreiškė rinkimuose Jums savo pasitikėjimą vildamasi, kad principingai ginsite tautos kultūros pamatus“, – buvo rašoma laiške valstybės vadovams.

Lietuvos ambasados Maskvoje laikinasis reikalų patikėtinis Andrius Pulokas, susitikęs su Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovais, informavo apie Lietuvos susirūpinimą dėl K. Donelaičio memorialinio muziejaus ateities.

Atsižvelgdama į Lietuvos visuomenės susirūpinimą, prezidentė Dalia Grybauskaitė išsiuntė laišką Rusijos prezidentui Dmitrijui Medvedevui, prašydama išlaikyti K. Donelaičio muziejų Rusijos valstybės nuosavybėje. „Jūsų Ekscelencija, atsižvelgdama į šio muziejaus svarbą Lietuvai, jos kultūrai ir istorijai, taip pat turėdama mintyje tai, kad K. Donelaičio atminimo įamžinimas yra svarbus ne tik Lietuvos, bet ir Rusijos kultūrinio paveldo klausimas, kreipiuosi į Jus dėl muziejaus išlaikymo Rusijos valstybės nuosavybėje. Suprasdama ir Lietuvos atsakomybę, paprašiau Lietuvos Vyriausybės ieškoti galimybių prisidėti prie šio muziejaus išlaikymo“, – buvo rašoma Prezidentės laiške Rusijos Federacijos vadovui.

Prašydama padėti išsaugoti K. Donelaičio muziejų Seimo pirmininkė I. Degutienė išsiuntė laišką Rusijos valstybės Dūmos pirmininkui Borisui Gryzlovui.

Jei muziejus būtų atitekęs Stačiatikių Bažnyčiai, Lietuvos politikai žadėjo kreiptis į Europos Sąjungą ir Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizaciją (UNESCO).

Pagaliau lapkričio 16 dieną Vištytyje su Kaliningrado srities Dūmos atstovais buvo svarstomas ir K. Donelaičio muziejaus likimas. Parlamentinio forumo kopirmininkų – Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko E. Zingerio ir Kaliningrado srities Dūmos pirmininko Sergejaus Bulyčiovo – vadovaujamos delegacijos aptarė pasirengimą būsimajai forumo sesijai, kitus aktualius klausimus. Po to buvo gautas oficialus raštas iš Rusijos Dūmos, teigiantis, jog Kristijono Donelaičio muziejus Kaliningrade išbrauktas iš sąrašo objektų, kuriuos numatyta atiduoti Stačiatikių Bažnyčiai.

Reikia manyti, kad taip bus išsaugotas šis Lietuvai brangus muziejus.

© 2010 „XXI amžius“