2010 m. gruodžio 1 d.
Nr. 87
(1872)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Atmintis stiprina valstybę

Vytautas Landsbergis

Prof. Vytautas Landsbergis kalba
Minaičiuose atidarant 1949 m.
vasario 16-osios deklaracijos
signatarų memorialinį bunkerį

Čia labai svarbi vieta. Labai svarbi ši valanda. Atmintis brandina žmogų ir stiprina valstybę. Mes dažnai prisimename netektis, aukas, bet ypač svarbu, ypač daug reikšmės turi valia prisiminti ir permąstyti didžiuosius darbus, jėgas, kurios buvo atiduotos ginant savo šalį, Lietuvos valstybę – kad ji būtų gyva širdyse, mintyse ir vėl prisikeltų iš, atrodytų, nebepakeliamos svetimųjų okupacijos.

Čia buvo susirinkę Lietuvos vadovai, tos kovojančios Lietuvos, kuri priešinosi svetimųjų valiai – piktai valiai atimti laisvę, atimti sąmonę, atimti dorovę ir ir net patį tikėjimą garbingu gyvenimu. Tam reikėjo didelių aukų, ir jos buvo sudėtos. Šitame kaime, vadų suvažiavime, buvo parašytas nepaprastas dokumentas ir savo turiniu, ir pačiu sumanymu, kad jį reikia parašyti.

Tikriausiai nė vienas negalvojo, kad jis pats galės įgyvendinti tuos principus. Tai buvo tartum antikos laikais: o Laisve, o Lietuva, mirsiantieji tave sveikina. – Morituri te salutat... Žinoma, jie nevartojo jokios patetikos. Tai, ką jie galvojo ir ką rašė, buvo pati tiesa, pati pareiga ir aiškiausia mintis, ką reikia palikti kaip testamentą. Manau, kad ir tą jie pakankamai gerai suprato. Mūsų pareiga jų testamentą vykdyti. Mūsų pareiga puoselėti atmintį – gyvą atmintį, kuri bus ir mūsų pačių, ir mūsų palikuonių gyvybė šitoje žemėje. Nes tik atmintis ir supratimas, kas buvo daroma didinga ir garbinga, padės Lietuvai išlikti ir būti tokiai, apie kurią tie, mirsiantieji, svajojo.

 

Baltoji konstitucija. 1949

 

Jūs einate per baltą mišką užsimetę
baltą maršką skraistę
ant Lietuvos uniformų.


Išeinate į blyškią
aikštę paskutinių mirsiančių
piliečių forumą.

 

Ten baltą raštą skaitote kokia
bus Lietuva tėvynė
išėjusi į Laisvę.


Kada tai bus, kada tai bus?
– Kai vėjas vėpūtinį vėl supūs.
Kaip švarią baltą pusnį.

2008                                        

 

Kalba, pasakyta lapkričio 22 dieną iškilmingame minėjime Minaičiuose, Radviliškio rajone, atidarant 1949 m. vasario 16-osios deklaracijos signatarų memorialinį bunkerį  

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija