Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikščionybė
    šiandien

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

„Wikileaks“ atskleidžia paslaptis

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Pastarąsias kelias savaites „Wikileaks“ pavadinimas dominuoja pasaulio žiniasklaidoje. „Wikileaks“ interneto svetainė skelbia daugybę slaptų dokumentų apie Irako karą, karines operacijas Afganistane, slaptus JAV ir kitų pasaulio valstybių diplomatinius dokumentus. Bet „Wikileaks“ – tai ne tik svetainė, bet ir tarptautinis socialinis interneto tinklas, turintis tūkstančius autorių ir milijonus šalininkų visame pasaulyje. Slapti dokumentai buvo pradėti skelbti dar 2008 metais, o nuo 2010 metų pradžios dokumentų skelbimas labai suaktyvėjo. Ypač sensacingi dokumentai pradėti skelbti šį rudenį. Teigiama, kad diplomatiniai dokumentai daugiausia „nutekėjo“ per Pentagoną. Spalio mėnesį buvo paskelbtas „Irako dosjė“ – didžiulis slaptos informacijos blokas (apie 400 tūkstančių slaptų dokumentų). Lapkričio 27 dieną JAV valstybės sekretorė Hilari Klinton pareiškė: „Wikileaks“ pateikiama informacija – tai ne tik Amerikos užsienio politikos interesų, bet ir tarptautinės bendruomenės užpuolimas“.

Ši išgarsėjusi svetainė įkurta 2006 m. gruodžio mėnesį. 2009 m. pabaigoje „Wikileaks“ pateikė sensacingą vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip JAV kareiviai iš sraigtasparnių šaudo į žmones Irako sostinėje Bagdade. Jau nustatyta, kad vienas iš „Wikileaks“ informacijos šaltinių – JAV kariuomenės seržantas Bredlis Meningas. Šis JAV kariškis dirbo vieno amerikiečių karinio dalinio karinės žvalgybos skyriuje analitiku ir turėjo galimybę prieiti prie daugelio slaptų dokumentų. B. Meningas buvo slapta suimtas šių metų birželio pradžioje, tačiau apie jo areštą paskelbta tik rugpjūčio mėnesį. Vyksta tyrimas. JAV kariškio byla iki 2011 metų vasario mėnesio bus perduota teismui, teigiama, kad jam gresia iki 50 metų įkalinimo bausmė.

„Wikileaks“ įkūrėjas žurnalistas Džiulianas Asandžas (Julian Assange) gimė 1971 metų liepos 3 dieną Australijoje, Taunsvilio mieste. Kai jo tėvas paliko šeimą, mažajam Džiulianui buvo tik keli mėnesiai. Kai Džiulianui buvo vieneri, jo motina pradėjo gyventi su keliaujančio cirko direktoriumi, priklausiusiu tuo metu garsiai A. Hamilton-Bern sektai, pagal kurios taisykles maži vaikai turėjo būti perduodami sektos vadovės globai. Jo motina nesutiko su tuo ir pradėjo slapstytis. Per šešerius metus šeima daug keliavo ir pakeitė daugiau kaip 20 gyvenamųjų vietų. Nuo 16 metų D. Assangas susidomėjo kompiuteriais, pasižymėjo kaip gabus programuotojas. 1991 metais G. Assangas buvo areštuotas už įsilaužimą į stambios Kanados verslo bendrovės kompiuterius. Jam grėsė kelerių metų įkalinimo bausmė, bet jis buvo nuteistas tik 5000 dolerių bauda. 1995–2000 metais D. Assangas dirbo keliuose Australijos laikraščiuose, rengė pranešimus vienam Kanados interneto portalui.

Šis žurnalistas garsėja savo anarchistinėmis pažiūromis, artimai bendrauja su Švedijoje, Vokietijoje ir kitose pasaulio šalyse veikiančiomis Piratų partijomis. 2010 m. rugpjūčio mėnesį D. Assangas pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Švedijos piratų partija.

Populiarios svetainės pateiktoje medžiagoje yra daug informacijos apie įvairias šalis. Pateikiama nemažai informacijos apie Rusiją ir pagrindinius Kremliaus lyderius. Ispanijoje veikiančios rusų mafijos ir įtakingų Rusijos valdžios pareigūnų ryšius nuo 1999 metų tiriantis žymus Ispanijos prokuroras A. Gonsalesas vienoje iš savo ataskaitų teigia: „Rusija – mafijos valdoma valstybė, kurioje mafijos klanai ir valdžios struktūros susilieja į vieną darinį“. JAV diplomatai savo dokumentuose taip įvardija padėtį Rusijoje: „Rusijos santvarka – labai korumpuota kleptokratija, tai santvarka, kurioje dominuoja saugumiečių klanai ir kriminalinės struktūros“. JAV diplomatų atskaitose yra ir viešų paslapčių – tai, kad Rusijos premjeras V. Putinas palaiko itin artimus ryšius su Italijos premjeru S. Berluskoniu, nuolat lankosi jo viloje Sardinijoje. „Wikileaks“ paskelbtuose dokumentuose užsimenama ir apie pagrindinį Kremliaus ideologą V. Surkovą, kai kurių JAV diplomatų vadinamą „Kremliaus gangsteriu“, „gudru dviveidžių politinių žaidimų meistru“, apie artimiausią V. Putino bendražygį vicepremjerą I. Sečiną. Štai viename slaptame dokumente, kuriame minimi JAV diplomatų ir Rusijos žurnalistų pokalbiai, pateikiama raudonai pabrėžta žurnalisto V. Pribylovskio citata: „Sečinas – antras žmogus šalyje. Jis yra tipinis „pilkasis kardinolas“, vengiantis didesnio viešumo. Jo valdžia – tai šešėlinė valdžia. Sečino statytiniai turi didelę įtaką Rusijos valstybinėse korporacijose“. JAV diplomatų dokumentuose I. Sečinas vadinamas „Rusijos Rišeljė“ ir kitokiais išraiškingais epitetais. Rusų politologas Antonas Orechis teigia: „Kažko labai sensacingo apie Rusiją „Wikileaks“ dokumetuose neaptikau. Bet pateikiama nemažai įdomių detalių, kurios turėtų būti ypač įdomios už Rusijos ribų gyvenantiems žmonėms“.

„Wikileaks“ paskelbtuose dokumentuose pateikiama nemažai informacijos apie Lietuvą. Yra įdomių epizodų iš Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovo A. Anušausko veiklos. Teigiama, kad pokalbiuose su JAV diplomatais jis prašė pareigūnų paspausti Lietuvos prezidentę D.Grybauskaitę, kad ji sutiktų Gvantanamo kalinius įsileisti į Lietuvą. Prezidentė pareiškė, kad kol nebus ištirta galimo CŽV kalėjimo Lietuvoje istorija, Gvantanamo kaliniai Lietuvoje nebus apgyvendinami. A. Anušauskas teigia, kad tokių epizodų jis neprisimena. Pateikiama ir kiek kitokia informacija, kad 2008 m. rugpjūčio mėnesį Rusijos ambasadorius Lietuvoje G. Čchkivadzė atvirai grasino Lietuvos pareigūnams už tai, kad jie palaiko Rusijos kariuomenės puolamą Gruziją. Rusijos ambasadorius teigė: „Tai gali turėti neprognozuojamas pasekmes“.

Nuo lapkričio vidurio prasidėjo tikra D. Assango medžioklė. Dar lapkričio 16 dieną Australijos, Vokietijos, Prancūzijos ir dar kelių šalių laikraščiuose ir interneto svetainėse paskelbta, kad artimiausiu metu prasidės aršus puolimas prieš „Wikileaks“ įkūrėją. Ši informacija pasitvirtino – vos po kelių dienų prasidėjo D. Assango persekiojimas: jis vėl buvo apkaltintas prievartavimu ir paskelbta jo paieška. Ši paslaptinga ir abejotina istorija dėl tariamo išprievartavimo prasidėjo 2010 metų rugpjūtį, kai Švedijoje gyvenanti žurnalistė Ana Ardin ir fotografė Sofija Vilen apkaltino tuo metu Švedijoje viešėjusį D. Assangą jas išprievartavus. Švedų teisėsaugos pareigūnai kelias savaites vykdė tyrimą, bet kaltinimų „Wikileaks“ įkūrėjui taip ir nepateikė. Abi moterys neturi geros reputacijos, be to, teigiama, kad jos artimai susiję su keliomis tarptautinėmis korporacijoms, vykdančiomis tiek  ekonominio šnipinėjimo operacijas, tiek ir vystančiomis plataus masto korupcinę veiklą. A. Ardin buvo ne kartą suimta, įtarus, kad ji užsiima ekonominiu šnipinėjimu, o bulgarų kilmės fotografė S. Vilen – 2006 metais Stokholme nunuodyto serbų mafijos boso draugė. Tačiau lapkričio pradžioje tyrimas dėl tariamo išprievartavimo atnaujintas, o lapkričio 18 dieną Geteborgo tarptautinė prokuratūra išdavė orderį dėl D. Assango arešto. Po kelių dienų Interpolas išdavė „Wikileaks“ įkūrėjo tarptautinį arešto orderį. Gruodžio 1 dieną Didžiosios Britanijos policijos pareigūnai pareiškė, kad D. Assangas gyvena šioje šalyje, kad yra žinomi telefono numeriai, kuriais naudojasi žurnalistas, žinoma ir jo gyvenamoji vieta. Bet jų teigimu, jie kol kas nesirengia žurnalisto suimti, nes atlieka savo tyrimą – renka duomenis, ar kaltinimai D. Assangui yra pagrįsti. Gruodžio 3 dieną išplatintas pranešimas, kad suėmus D. Assangą „Wikileaks“ paskelbs „informacinę bombą“ – itin slaptus ir sensacingus dokumentus. Vienas stambiausių Šveicarijos bankų, kuriame yra viena „Wikileaks“ sąskaita, tikrina sąskaitos savininko duomenis. Banko tyrimas prasidėjo gruodžio 4 dieną ir truks kelias savaites. D. Assango advokatas Markas Stefansas pareiškė, kad D. Assangas persekiojamas dėl politinių motyvų. „Wikileaks“ jau skelbia ateities planus – 2011-aisiais žada paskelbti sensacingus duomenis apie stambių finansų, farmacijos ir energetikos kompanijų veiklą.

© 2010 „XXI amžius“