|
Advento palinkėjimas
Žmogus kaip kirminas į obuolį graužiasi į Žemę, išnaudodamas jam naudingas iškasenas, palikdamas Žemei nematomas ir matomas neužgydomas žaizdas. Iš Žemės atmosferos ima deguonį ir, naudodamas jį pramonei bei transportui, paversdamas jį kenksmingais teršalais, išmeta į atmosferą. Panašiai elgiasi su vandeniu. Už nemeilę Žemei jinai priešinasi, atsilygina nemeile žmogui žemės drebėjimais, ugnikalnių proveržiais, cunamiais, ozono skylėmis, sausromis, liūtimis. Žinoma, kad yra velnio apsėstųjų žmonių. Tačiau yra ir mokslo apsėstieji, kurie mąsto tik apie medžiaginę naudą, pamiršdami gautos trumpalaikės naudos pasekmes.
Gamta taip pat kuria, atsinaujina, tačiau nepalieka žalingų atliekų, jos sukurti produktai vėl virsta žeme, deguonimi, švariu vandeniu naudingais atsinaujinimui. Žmogus po savo veiklos palieka tokias kenksmingas atliekas, kurios tūkstantmečius gali nuodyti gyvenamąją aplinka (pavyzdžiui, atominio kuro atliekos, įvairūs nuodingi, ilgai nesuirstantys cheminiai junginiai). Žmogus jau užminavo Žemę.
Į Raudonąją knygą vis dažniau įrašomi augalai ir gyvūnai. Artėja metas į Raudonąją knygą įsirašyti protaujančiam žmogui (homo sapiens). Apokalipsė nėra kokia mistinė pranašystė, o jau ir moksliškai įrodoma pasaulio pabaiga.
Kaip tu, žmogau, protavai, kad pats tuoj būsi įrašytas į Raudonąją knygą?
Dievas Adomą ir Ievą išvarė iš rojaus už nuskintą obuolį nuo uždrausto pažinimo medžio, tačiau davė kitą obuolį Žemę. Pastarąjį žmogus apgraužė ir išniekino...
Adventas. Laukime Šv. Kalėdų, dėkodami už duotą Žemę, melskime Dievą, kad žmonės susiprotėtų ir savo veikla dirbtinai neartintų pasaulio pabaigos.
Kalėdų Senelis
2010 m. gruodžio 4 d.
© 2010 XXI amžius
|