Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikščionybė
    šiandien

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Nauji evangelizavimo būdai ir problemos

Mindaugas BUIKA

Klausytis globalizuoto pasaulio

Popiežiaus Benedikto XVI skatinamos naujosios evangelizacijos iniciatyvos plėtrai labai svarbu efektyviai išnaudoti šiuolaikines komunikavimo formas, stiprinančia tiesioginį, bet toli gražu nevienareikšmį ryšį su bendruomene. Kaip tik šias problemas aptarė lapkričio 10–13 dienomis Vatikane vykusios Popiežiškosios kultūros tarybos plenarinės asamblėjos, pavadintos „Komunikavimo kultūra ir naujos kalbos“, dalyviai. Audiencijoje juos priėmęs Šventasis Tėvas pripažino, kad šis tyrimas yra reikšmingas Bažnyčios misijos įgyvendinimui, sąveikaujant su pasauliu ir jo kultūromis, priartinant joms patį Dievo slėpinį, kuris dėl savo gerumo ir išminties pats panoro apsireikšti ir būti skelbiamas tautoms.

Lapkričio 13 dieną sakytoje kalboje, gausiai remdamasis neseniai paskelbtu posinodiniu apaštaliniu paraginimu „Verbum Domini“, popiežius Benediktas XVI pažymėjo, kad pats Dievas yra svarbiausias Komunikatorius, nes Kristuje apsireiškia kaip Logosas, užmegzdamas su žmonėmis asmeninį ryšį, tuo pabrėžiant mūsų dieviškąjį tapatumą ir orumą. Tai skatina Bažnyčią rūpintis komunikacija ir jos naujomis kalbos formomis, dialogu, kad šiandien „klausantis vyrų ir moterų, būtų vystomi nauji Evangelijos skelbimo būdai“, – aiškino Šventasis Tėvas.

Vis geriau suvokiant vykstančias gilias kultūrines permainas su iškylančiais „naujais ir probleminiais antropologiniais modeliais“, galima pastebėti, kad tikėjimo perdavimo sunkumų kyla net ir bažnytinėje bendruomenėje. Dievo skelbimas šiandien turi būti išmaningesnis ir įtikinamesnis, kad žmonės galėtų konkrečiai patirti Evangelijos galią, sakė Benediktas XVI. Pasak jo, problemos tampa dar labiau sudėtingesnės, kai Bažnyčia kreipiasi į nutolusius nuo tikėjimo žmones arba visiškai abejingus. Kad skelbimas būtų efektyvus ir patrauklus, reikia atnaujinto kūrybingumo, tačiau neatsisakant ir kritiško požiūrio bei įžvalgų į naująsias komunikacijos kalbas, kurių būdai ne visuomet gali būti priimtini Bažnyčiai.

 Šventasis Tėvas, kuris turi didelę bendravimo su jaunimu patirtį, savo apaštalinėse kelionėse bei kitomis progomis visada rasdamas laiko susitikti su jaunųjų kartų atstovais, netgi vaikais ir kūdikiais, pažymėjo, jog bendravimo tobulinimas ypač svarbus jaunų žmonių evangelizavimui. „Negebėjimas perduoti tikėjimo patirties giliosios prasmės ir grožio, gali tapti jaunų žmonių abejingumo priežastimi ar netgi paskatinti  nusišalinti nuo krikščioniškojo tikėjimo“, – kalbėjo Benediktas XVI. Jis priminė Vatikano II Susirinkimo pagrindinėje konstitucijoje „Gaudium et Spes“ pateiktą perspėjimą, kad neadekvatus Evangelijos mokymo pateikimas „tik užgožia, o ne atskleidžia tikrąjį Dievo ir religijos veidą“. Bažnyčia nori su visais bendrauti tiesos ieškojimuose. Tam, kad šis bendravimas būtų veiksmingas ir vaisingas, būtina, kad jis vyktų draugiškoje, nuoširdžioje aplinkoje, atsižvelgiant į vietines tradicijas ir papročius.

Skelbimas ir įtikinamas liudijimas

Ypač tai svarbu šiuolaikinio jaunimo atžvilgiu, kuris yra tiesiog apsvaigintas faktiškai neribotų naujų informacijos galimybių ir technologijų. Jos, deja, dažniausiai neskatina žmoniškosios brandos, bet tik stiprina vienišumo pojūtį ir atitrūkimą nuo realaus pasaulio. Šventasis Tėvas pastebėjo, kad šį kontroversišką reiškinį jis daugelį kartų yra įvardijęs kaip „švietimo krizę“, į kurią Bažnyčia turi atsiliepti kūrybingai ir inteligentiškai. Reikia „sužmoginti komunikavimą“, kad jis stimuliuotų kritinį požiūrį, gebėjimą vertinti ir pasirinkti. Todėl šiandienos technologijos kultūrai reikalingas apsivalymas, iškeliant geriausius elementus ir bendravimo formas. Geriausias šio darbo vadovas yra Evangelija ir jos nuolatinio inkultūravimo siekiai.

Šiame uždavinyje Bažnyčia turi naudotis tradiciniu, turtingu simbolių, atvaizdų, apeigų paveldu. Popiežius Benediktas XVI ypač atkreipė dėmesį į „kondensuotą liturgijos simbolizmą“, kuris yra galingas komunikacijos būdas, gebantis „giliai paliesti žmogiškąją sąmonę, širdį ir intelektą“. Krikščioniškoje tradicijoje liturgija visuomet yra artimai susieta su meno kalba – dailės, muzikos, architektūros elementais – taip per grožio raišką dar labiau sustiprinant jos komunikavimo galią. Kaip pavyzdį, Šventasis Tėvas nurodė neseniai vizito į Ispaniją metu konsekruotą Barselonos Šv. Šeimos baziliką, kurios architektūroje įprasmintas liturgijos išgyvenimas. Tačiau kad ir kokie patrauklūs būtų meno ir komunikacijos būdai, Evangelijos mokymas įtikinamiausiai yra skelbiamas pačiu krikščioniškojo gyvenimo liudijimu. „Šventųjų ir kankinių gyvenimas atskleidžia išskirtinį grožį, kuris patraukia ir sužavi, kadangi tokia krikščioniškoji pilnatviška patirtis kalba pati už save, – tvirtino popiežius Benediktas XVI. – Mums reikia vyrų ir moterų, kalbančių savuoju gyvenimo pavyzdžiu, žinančių kaip skelbti Evangeliją – aiškiai, drąsiai, skaidriai, su džiaugsmu.“ Baigdamas Šventasis Tėvas vėl prisiminė kelionę į Ispaniją, piligrimystę į Santjago de Kompostelos šventovę, į kurią vyksta daugybė jaunų žmonių, su „įtikinama liudijimo galia“ patvirtinančių ryžtą eiti tikėjimo keliu į tiesą ir grožį.

© 2010 „XXI amžius“