Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Lietuva
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Pasaulio Bažnyčių tarybos vadovas lankėsi Vatikane

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI susitinka su Pasaulio Bažnyčių tarybos generaliniu sekretoriumi pastoriumi Olavu Fykse Tveitu

Popiežius suinteresuotas ekumenine darna

Krikščionių bendrystės pastangose svarbus vaidmuo atitenka Katalikų Bažnyčios santykiams su didžiausia ekumenine organizacija – Pasaulio Bažnyčių taryba (PBT), kurios generalinis sekretorius Olavas Fyksė Tveitas buvo priimtas popiežiaus Benedikto XVI privačioje audiencijoje. Gruodžio 4 dieną Vatikane vykęs susitikimas buvo pirmasis po to, kai 2009 metų pabaigoje šis norvegų liuteronų pastorius buvo išrinktas vadovauti Ženevoje būstinę turinčiai PBT. Pokalbyje su Šventuoju Tėvu jis aptarė daugybę klausimų, įskaitant Bažnyčių vienybės siekį ir krikščionių padėtį Artimuosiuose Rytuose.

Nors po susitikimo bendro oficialaus komunikato nebuvo paskelbta, tačiau interviu Vatikano radijui bei kitais atvejais O. Tveitas sakė, kad pokalbis buvo labai atviras ir draugiškas. PBT vadovas priminė, kad dabartinis Popiežius 8-ajame dešimtmetyje taip pat buvo įsijungęs į PBT svarbiausios Tikėjimo ir santvarkos komisijos darbą, atstovaudamas Katalikų Bažnyčiai. Pastorius O. Tveitas sakė, kad popiežius Benediktas XVI labai domėjosi, kaip dabar PBT darbuojasi prie svarbiausiųjų teologinių klausimų ir kaip stengiamasi stiprinti organizacijai priklausančių skirtingų Bažnyčių darną. Anot PBT generalinio sekretoriaus, Šventojo Tėvo įsitikinimu teologinėse krikščionių vienybės paieškose pagrindu turėtų būti Biblijos mokymas.

Po Antrojo pasaulinio karo įkurtai Pasaulio Bažnyčių tarybai dabar priklauso 349 atskiros Bažnyčios, atstovaujančios stačiatikių, anglikonų ir protestantų konfesijoms, kurioms priklauso daugiau kaip 550 milijonų krikščionių. Formaliai Katalikų Bažnyčia, turinti dvigubai daugiau narių – 1,2 milijardo – nepriklauso PBT, bet glaudžiai su ja bendradarbiauja. Vatikano paskirti atstovai darbuojasi tokiose svarbiose PBT institucijose, kaip Tikėjimo ir santvarkos komisija, Pasaulio misijų ir evangelizavimo komisija, bendra PBT ir Katalikų Bažnyčios komisija ir kt. Katalikų atstovai dabar padeda ruoštis 2013 metais Korėjoje įvyksiančiai 10-ajai PBT generalinei asamblėjai.

Aptartos Artimųjų Rytų problemos

O. Tveitas sakė, kad pokalbyje su popiežiumi Benediktu XVI prieita išvada, jog Katalikų Bažnyčios priklausomybė PBT nėra skubus ar neatidėliotinas reikalas, tačiau vykstantį bendradarbiavimą būtina stiprinti įvairiuose lygmenyse. Šie santykiai „yra žymiai daugiau nei ryšys tarp Romos ir Ženevos“, kadangi PBT yra tarptautinė Bažnyčių bendrija, todėl bendradarbiavimas turi vykti ir vietiniame bei nacionaliniame lygmenyje. Kaip pavyzdį pastorius nurodė pokalbyje su Šventuoju Tėvu svarstytą padėtį Sudane, laukiant šioje Afrikos  šalyje planuojamo referendumo dėl pietinės „krikščioniškosios“ dalies atsiskyrimo nuo šiaurinės „musulmoniškosios“. Pabrėžta viltis, kad problemos bus išspręstos taikiai – neaštrinant musulmonų ir krikščionių konflikto. (Sudane, kurį O. Tveitas netrukus turi aplankyti, Katalikų Bažnyčia turi didžiausią įtaką.)

Nemažai laiko popiežiaus Benedikto XVI ir PBT generalinio sekretoriaus pokalbyje buvo skirta Artimųjų Rytų krikščionims, nes ši problema rūpi viso pasaulio Kristaus išpažinėjams ir jai neseniai daug dėmesio skyrė Vatikane vykusi Vyskupų Sinodo asamblėja. Buvo pripažintas skaudus krikščionių mažėjimo regione faktas, ypač Irako įvykių kontekste, dėl ko vietos žmonės emigruoja, stengdamiesi išvengti teroristinio smurto ir žudynių. „Mes taip pat kalbėjome apie padėtį Izraelyje ir Palestinoje ir kad Bažnyčioms ten ypač svarbu būti vieningoms“, – kalbėjo O. Tveitas. Šiame vieningame ekumeniniame balse vietinei Katalikų Bažnyčiai skirtas ypatingas vaidmuo. PBT vadovas nurodė, kad tenykštis bažnytinis gyvenimas susijęs su politiniu gyvenimu, kupinu konfliktų, ir jį reikia skatinti dialogui.

Ateinančiai Maldos už krikščionių vienybę savaitei, kuri kasmet tradiciškai celebruojama sausio 18–25 dienomis, Pasaulio Bažnyčių tarybos ir Popiežiškosios krikščioniškosios vienybės tarybos sutarimu ekumeninę medžiagą patikėta rengti Jeruzalės krikščionių bendruomenėms. „Tai svarbi ekumeninė iniciatyva, skirta stiprinti Bažnyčių Šventojoje Žemėje gyvybingumą“, – sakė pastorius O. Tveitas. Jis reiškė viltį, kad būsimoji ekumeninė savaitė, kurios tema „Viena apaštalų mokyme, draugystėje, duonos laužyme ir maldoje“ taps patvirtinimu, kad „krikščionys Šventojoje Žemėje nėra tik muziejų prižiūrėtojai, bet gyvieji akmenys, realūs Kristaus mokymo liudytojai labai sunkiomis aplinkybėmis tose vietose, kur Kristus gyveno, mirė ir buvo prikeltas“.

Skirtingi santykiai su protestantais ir stačiatikiais

Vizito eigoje PBT generalinis sekretorius susitiko su Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos pirmininku kardinolu Kurtu Kochu. Šis iš Šveicarijos kilęs Bažnyčios hierarchas, šiemet paskirtas vadovauti ekumeninius reikalus koordinuojančiai Šventojo Sosto institucijai, neseniai pripažino, jog katalikų ir protestantų santykiai išgyvena tam tikrą krizę dėl giliai skirtingo mentaliteto, kurį apibrėžia Bažnyčios prigimtis. Anot jo, iš Reformacijos atsiradusios bažnytinės bendruomenės vis labiau atsisako pagrindinio ekumenizmo tikslo – regimos krikščionių vienybės siekio – ir bando jį pakeisti nauja koncepcija apie lygiateisį „abipusį bažnyčių pripažinimą“. Katalikų mokymas, nors ir priima tradicijų įvairovę, tačiau pabrėžia, kad ji turi tarpti vienoje Bažnyčioje per regimos vienybės atstatymą.

Kaip tik tą pabrėžė popiežius Benediktas XVI netrukus po to, kai buvo išrinktas į Petro sostą 2005 metais, teigdamas, kad ekumenizmas bus vienas svarbiausių jo prioritetų. Kai kurie stebėtojai nurodo, kad šiame kelyje Katalikų Bažnyčia pirmenybę teikia dialogui su Stačiatikių Bažnyčiomis, o ne su protestantais, kurių denominacijų net negalima laikyti Bažnyčiomis tikrąja prasme dėl apaštalinės įpėdinystės nebuvimo. Dialogui su protestantais rimtu kliuviniu tapo liberaliosios tendencijos jų teologijos vystymesi dėl moterų ir homoseksualų kunigystės pripažinimo. Tuo tarpu santykiuose su stačiatikiais šių problemų nėra ir netgi Jungtinėje katalikų ir stačiatikių komisijoje vyksta svarstymai dėl Romos vyskupo primato atstatymo, koks buvo pirmajame krikščionybės tūkstantmetyje.

Pasimatyme su kardinolu K. Kochu buvo aptarta popiežiaus Benedikto XVI apsilankymo PBT būstinėje Ženevoje galimybė. Popiežius Paulius VI ten lankėsi 1969 metais, o popiežius Jonas Paulius II – 1984 metais. Naujo vizito data dar nėra numatyta, bet O. Tveitas sakė, kad netrukus į Romą bus pasiųstas oficialus kvietimas.

© 2010 „XXI amžius“