| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Mylėjo Lietuvą lyg tėvynę Benjaminas ŽULYS
Žymių Lietuvos veikėjų, politikų, diplomatų žmonos dažnai lieka kažkur šešėlyje. O juk ne viena jų nemažai reiškė ir tebereiškia Lietuvos gyvenime. Gerai, kad ir jas kartais prisimename, pagerbiame gyvu žodžiu, gėlės žiedu. Viena tokių iškilių moterų buvo žymaus mūsų šalies politiko, diplomato, visuomenės veikėjo Stasio Lozoraičio žmona italė Daniela. Neseniai Kaune, Palaimintojo Jurgio Matulaičio koplyčioje buvo paminėta 30 dienų nuo jos mirties. Į paminėjimą susirinko Danielą ir jos vyrą pažinojusieji žmonės, tikintieji, juos maloniai priėmė čia pat esančios Švenčiausiosios Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienių seserų vienuolijos vienuolės, buvo aukojamos šv. Mišios už velionės sielą, prisiminti Danielos nuveikti darbai Lietuvos labui, jos šviesus gyvenimas su Stasiu Lozoraičiu. Šv. Mišias aukojo kun. Gintaras Vitkus SJ ir mons. Kazimieras Senkus. (Jam tą dieną sukako 92-ji metai.) Kun. G. Vitkus nėra bendravęs su D. Lozoraitiene, tačiau daug žino apie jos gyvenimą su Vilties prezidentu. Ji padovanojo M. Martyno Mažvydo bibliotekai gausią abiejų sukauptą biblioteką. S. Lozoraitis dirbo Lietuvos ambasadoriumi Italijoje, taip pat LR Nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi JAV. Jis rengė lietuviškas radijo laidas Lietuvai iš Vatikano, stiprino Lietuvos gyventojų ir išeivijos ryšius, dirbo kitą politinį, diplomatinį, visuomeninį darbą, dažnai už tai neimdamas jokio atlyginimo. Ir visą šį laiką šalia buvo jo ištikimoji bendražygė, bendramintė ir patarėja Daniela. Apie tą bendrystę, nuoširdžią ir pasiaukojamą meilę, 30 metų trukusią santuoką kalbėjo ir kiti susitikimo dalyviai. Danielą labai gerai pažinojo ir su ja artimai bendravo Kauno medicinos universiteto prorektorė prof. Vaiva Lesauskaitė. Daniela jai pasakojo, kad pirmiausia apie Lietuvą ji sužinojo iš Stasio pasakojimų, o atvykusi į vyro gimtinę, daug kur apsilankė, su daug kuo bendravo. Stasys ir Daniela padėjo vienas kitam būti gerais žmonėmis, padėti kitiems. Nors Daniela buvo italė, tačiau jai labai rūpėjo Lietuvos gyvenimas, jos istorija, ateitis. Rinkimų kampanijoje į Lietuvos prezidentus, kurioje dalyvavo ir S. Lozoraitis, ji visur lydėjo savo vyrą, atliko nemažą organizacinį darbą. Analizuojant tų dienų įvykius, šiandien galima teigti, kad tuomet apie S. Lozoraitį mūsų visuomenei buvo pateikta mažai informacijos, nepakankamai reklamuotasi. Danielai Lietuva buvo tarsi kančių šalis. Po vyro mirties (1994 m.) ji pareiškė savo valią, kad ją, atėjus lemtingam metui, palaidotų jos tėvynėje Italijoje. O su Stasiu ji, be jokios abejonės, susitiksianti ten, amžinybėj. Minėjimo dieną koncertavo Sakralinės muzikos mokyklos choras Giesmė. Jos vadovė Salvinija Jautakaitė papasakojo apie savo apsilankymą Lozoraičių namuose Italijoje. Kita pašnekovė priminė Danielai prieš mirtį Stasio pasakytus žodžius: Tik nepamiršk Lietuvos sienų. Du kartus Daniela lankėsi ir Palaimintojo Jurgio Matulaičio koplyčioje, čia pat esančioje vienuolijoje. Sesuo Albina Pajarskaitė su dėkingumu prisiminė velionės padovanotus spalvotus vitražus. S. Albinos nuomone, mirties metinių proga reikėtų išleisti knygą apie Danielą. (Apie S. Lozoraitį yra knyga Vilties ir garbės prezidentas). Atrodo, kad pirmas žingsnis jau žengtas minėjimo metu buvo padeklamuotas eilėraštis, skirtas Danielai. Visi kalbėjusieji ir nors šiek tiek D. Lozoraitienę pažinojusieji pasakojo, kad ji buvusi išvaizdi, itin elegantiška, maloni moteris. Su ja bendrauti visada buvo itin malonu. Ypač džiugino meilė Lietuvai, jos žmonėms. Buvo užsiminta, kad Viešpaties valia urna su Danielos pelenais kada nors atkeliaus į Lietuvą ir atguls šalia Stasio Lozoraičio palaikų Kaune Petrašiūnų kapinėse. Kaunas
© 2011 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |