Karitatyvinė veikla ir evangelizacija
Mindaugas BUIKA
|
Popiežiškosios Cor Unum
tarybos pirmininkas kardinolas
Robertas Sarahas sveikina
Ispanijos katalikiškos
karitatyvinės organizacijos
Mano Unidas vadovę
Myriam Garsiją Abrisketą
|
Kardinolas R. Sarahas apie savo darbus
Prasidedančiame Gavėnios laikotarpyje, be išskirtinio dėmesio atgailai ir pamaldumui, taip pat labai svarbu parama vargingiesiems, todėl tradicinį Popiežiaus laišką, skirtą Gavėniai, pristato Bažnyčios karitatyvinę veiklą koordinuojančios dikasterijos vadovas. Vasario 22 dieną Vatikane vykusioje spaudos konferencijoje tai pirmą kartą padarė naujasis Popiežiškosios Cor Unum tarybos pirmininkas kardinolas Robertas Sarahas, į šį postą paskirtas spalio mėnesį. Iš Gvinėjos kilęs 65 metų afrikietis Bažnyčios hierarchas tuomet pažymėjo, kad šiemetiniame pareiškime popiežius Benediktas XVI nurodo, kad Gavėnioje ji prasideda kovo 9 dieną celebruojamu Pelenų trečiadieniu susitikimas su Kristumi jo žodyje ir sakramentuose turi taip pat išsireikšti konkrečiais gailestingumo darbais.
Apie Šventojo Tėvo dokumentą bus išsamiau rašoma ateinančio penktadienio XXI amžiaus numeryje, o dabar plačiau supažindiname su kardinolo R. Saraho pamąstymais. Interviu su tarptautinės katalikų žinių agentūros Zenit vyriausiu redaktoriumi Chezusu Kolina kardinolas primena, jog į Kardinolų kolegiją buvo priimtas netrukus po savo naujojo paskyrimo vadovauti Popiežiškajai tarybai. Tuo pačiu ir pati dikasterija buvo iškelta į kardinolišką lygmenį, pabrėžiant, kad popiežius Benediktas XVI yra suinteresuotas jos veikimu palaikant gyvybingą gailestingosios meilės liudijimą Bažnyčioje. (Popiežiškosioms taryboms nebūtinai turi vadovauti kardinolai, kaip yra Šventojo Sosto kongregacijų atžvilgiu M. B.)
Kalbėdamas apie per pirmuosius mėnesius nuveiktus darbus kardinolas R. Sarahas pirmiausia prisiminė nuostabius pasauliečius, vienuolius, kunigus ir vyskupus, kuriuos sutiko rudenį per Čenstochovos (Lenkija) Dievo Motinos šventovėje vykusias rekolekcijas Europos karitatyvinių organizacijų vadovams. Kardinolas prisiminė ir pasaulio katalikiškų humanitarinių sąjūdžių ir savanorių veiklą, likviduojant Haityje įvykusio žemės drebėjimo pasekmes. Minint Haičio stichinės nelaimės pirmąsias metines kardinolas R. Sarahas lankėsi toje vargingoje Karibų baseino šalyje ir galėjo asmeniškai susipažinti su žemės drebėjimo ir choleros epidemijos pasekmėmis. Apaštalinėje nunciatūroje susitikęs su 60 humanitarinių organizacijų atstovais iš viso pasaulio jis galėjo pripažinti, kad Haičiui buvo suteikta didelė pagalba.
Iššūkiai reikalauja atsinaujinimo
Bet dar daug ką reikia padaryti, kalbėjo kardinolas R. Sarahas. Visas pasaulis turi padėti Haičiui vėl atsistoti ant kojų. Ir tai ne tik materialinis klausimas, bet ir moralinis bei dvasinis. Štai kodėl Popiežiškoji Cor Unum taryba skatina Haityje sugriautų bažnyčių ir mokyklų atstatymą. Kalbėdamas apie kitus pastarojo meto darbus Vatikano kardinolas paminėjo susitikimą su Jono Pauliaus II fondo Saheliui vadovais, kurie telkia pagalbą labiausiai nuskurdusio Afrikos regiono šalims. Pats kardinolas R. Sarahas ruošiasi aplankyti Burundį, kuriame bus atidaryta mokykla, pastatyta Šventojo Tėvo aukomis, todėl popiežiui Benediktui XVI ir bus dedikuota. Pasakodamas šias karitatyvinės veiklos detales kardinolas pabrėžė, kad jo vadovaujama dikasterija ypač nori atkurti ryšį tarp evangelizacijos ir meilės darbų. Tai dabar yra pagrindinis iššūkis visoms katalikiškoms paramos organizacijoms Afrikoje ir visose kitose vietose. Jos savo veikla turi aiškiai paliudyti, kad Bažnyčios gailestingoji meilė yra nukreipta ne vien tik į socialinę pažangą ji pirmiausia tuo nori patraukti žmogų prie Dievo, viso gėrio šaltinio, aiškino kardinolas R. Sarahas. Jis priminė, kad popiežius Benediktas XVI apie tai rašė jau pirmojoje savo enciklikoje Deus caritas est, kurioje yra ištisas skyrius, dedikuotas artimo meilės darbams. Bet Šventasis Tėvas ten aiškiai nurodė, kad labiausiai šiandienos žmogui reikia ne duonos, ne sveikatos apsaugos, ne rūbų jam reikia Dievo, kadangi be Dievo jis klaidžioja tamsybėje ir, nepažindamas tiesos, nieko negali daryti.
Kaip tik šio evangelizacinio prioriteto pagrindu, siekiant pabrėžti vienybę su Bažnyčios misija ir katalikiškąjį tapatumą, anot kardinolo R. Saraho, vyksta pasirengimas pagrindinės bažnytinės humanitarinės struktūros Caritas Internationalis konferencijos generalinei asamblėjai. Gegužės mėnesį vyksiančiame susitikime 165 nacionalinių padalinių atstovai peržiūrės Caritas Internationalis statutą, išrinks naujus vadovus ir svarstys kitus klausimus, susijusius su vidiniais bei išoriniais iššūkiais. Kardinolas R. Sarahas patvirtino, jog kaip kiti popiežiai, taip ir Benediktas XVI, remia ir skatina Caritas Internationalis veiklą kaip brangią bažnytinę instituciją, gebančią efektyviai darbuotis stichinelaimės atvejais.
Bet Bažnyčia per Popiežiškąją Cor Unum tarybą palaiko kontaktus dieceziniu, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis su šimtais kitų katalikiškų humanitarinių organizacijų, todėl Caritas Internationalis nėra monopolistas. Vien praėjusiais metais finansavome 497 paramos projektus. Galima tik įsivaizduoti, kiek daug žmonių ir organizacijų į juos įtraukta, priminė kardinolas R. Sarahas, kartu pabrėždamas bendrą orientavimo ir koordinavimo uždavinį, kad būtų išlaikyta vienybė su visuotine Bažnyčios misija: mums Jėzus yra kelias, tiesa ir gyvenimas.
© 2011 XXI amžius
|