Kultūros zona

Skaitykla

Preliudija Kristijono Donelaičio 300 metų jubiliejui

Ona Mažeikienė

Faksimilinis K. Donelaičio „Metų“ leidimas

Vasario 11 dieną LDK valdovų rūmų Didžiojoje renesansinėje menėje vyko žymaus Kauno bukinisto Vidmanto Staniulio iniciatyva parengto ir jo knygyno išleisto Kristijono Donelaičio „Metų“ faksimilinio leidimo sutiktuvės. Leisti „Metus“ V. Staniulis sumanė atkūrus XXVII knygos mėgėjų draugiją, bet išleido tik 2010 metų pabaigoje ir skyrė poeto K. Donelaičio 230-ųjų ir leidėjo L. Rėzos 170-ųjų mirties metinių sukaktims. Seimas 2014 metus paskelbė Donelaičio metais. Tada Lietuva minės grožinės literatūros pradininko 300 metų gimtadienį ir jo kūrybą. Faksimilinis K. Donelaičio „Metų“ leidimas – tarsi pirmoji kregždė, primenanti sodria kalba parašytus ir gotikiniu šriftu išleistus bei išverstus į vokiečių kalbą „Metus“.

V. Staniulis – ne tik žinomas bukinistas, kolekcininkas, bibliofilas, knygų leidėjas, bet ir kultūros mecenatas. Jis su sūnumi Nerijum LDK valdovų rūmų muziejui yra padovanojęs dvi knygas: Mykolo Radau „Orator extemporaneus, seu Artis oratoriae breviarium...“ (Amsterdamas, 1661) ir August Ludwig von Schlözer, Ludwig Albrecht Gebhardi „Geschichte von Littauen, Kurland und Liefland“ (Halle, 1785).  Staniuliai po vieną K. Donelaičio „Metų“ faksimilinį egzempliorių dovanoja visoms pradinėms, vidurinėms mokykloms bei gimnazijoms (per 1000 vienetų), o už parduotas knygas dalį pelno skiria Valdovų rūmams.

Kultūros vakarą pradėjo vargonininkas Vidas Pinkevičius, pagrojęs XVIII amžiaus kompozitoriaus Johanno Ludwigo Krebso choralus. Pratarmę faksimiliniam leidimui parašęs akademikas Antanas Buračas pažymėjo, kad L. Rėzos leidimo „Metų“ originalas Lietuvoje retas (žinomi šeši egzemplioriai), todėl faksimilinis L. Rėzos „Metų“ leidinys neabejotinai sudomins ne tik lietuvių ir vokiečių kalbų mokytojus, studentus ir moksleivius, bet ir platesnius inteligentijos sluoksnius.   

Akademiniu žvilgsniu į K. Donelaičio literatūrinį palikimą bei L. Rėzos pirmąjį „Metų“ leidimą pažvelgė dr. Liucija Citavičiūtė. Mokslininkė patikino, kad Donelaičio jubiliejiniams metams rengiama ir bus išleista plati tyrinėjimų medžiaga. Kultūros vakare kalbėjęs prof. Libertas Klimka pažymėjo, kad kiekviena karta turi aktualizuoti savo kultūrą, tada ir atsiranda jungtis tarp kartų ir tautų. O Staniulių dovaną mokykloms pavadino kunigaikštiška. Vilniaus universiteto Lituanistikos katedros vardu kalbėjęs Andrius Vaišnys sakė, kad literatūros sumanymus įgyvendinti nelengva. O štai darbas padarytas... Leidėją sveikino ir dėkojo Kultūros, Švietimo ir mokslo ministerijų atstovai bei kiti vakaro svečiai. „Metų“ ištraukas skaitė aktorius Tomas Vaisieta.

Knygos sutiktuvių proga V. Staniulio pagerbti atvyko visas būrelis buvusios Sintautų mokyklos kolegų su literatūros mokytoja, kraštotyrininke ir muziejaus direktore Marija Puodžiukaitiene. Mokytoja sveikino eilėmis ir sakė, kad Vidmantas susirgęs bibliofilo bacila – renka senas knygas ir, nupūtęs dulkes, naujai pateikia visai Lietuvai. Sintautų mokyklos direktorius, įteikdamas V. Staniuliui padėkos raštą, pasidžiaugė buvusiu mokiniu, kuris ne tik leidžia knygas, bet jas ir dovanoja.

V. Staniulis padėkojo Vytauto Didžiojo karo muziejui už paskolintą L.Rėzos originalą (1818 m.), o visiems kalbėjusiems bei muziejaus šeimininkams padovanojo K. Donelaičio „Metų“ faksimilinių leidinių. Dėkodamas už dovaną Valdovų rūmų direktorius dr. Vydas Dolinskas išreiškė viltį, kad dar ne kartą turės progos dėkoti... Dr. J. Karpavičienė subtiliai akcentavo, kad Lietuvoje yra stiprybės, tik reikia viską padaryti savastimi...

Nacionalinis muziejus LDK valdovų rūmai dirba tik dvejus metus ir dar nuolatinio šantažo sąlygomis, tačiau savo stiprybę įrodė kapitaliniais leidiniais, turiningomis tarptautinėmis parodomis ir prasmingais renginiais. Jų leidinius galėjome matyti (ir įsigyti) knygų mugėje.

Vilnius

© 2011 „XXI amžius“