Pirmasis puslapis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Požiūris
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Pagerbtas Lietuvos aviacijos patriarchas, Laisvės kovotojas V. Ašmenskas

Viktoras Ašmenskas

Vasario 19-ąją Vilniaus rotušėje 99-ųjų gimimo metinių proga iškilmingai pagerbtas Lietuvos aviacijos patriarchas, Lietuvos aeroklubo (LAK) garbės narys Viktoras Ašmenskas. Už nuopelnus Vilniaus sportui sostinės meras Raimundas Alekna lakūnų patriarchui įteikė I – aukščiausiojo laipsnio – medalį.

V. Ašmenskas gimė 1912 m. vasario 19 dieną Viliūšių kaime (Šakių rajonas). Kaip Lietuvos aeroklubo narys 1930 metais dalyvavo įkuriant Nidos sklandymo mokyklą, įgijo sklandytojo, civilinio lakūno, parašiutininko kvalifikaciją. Pokario metais, grįžęs iš tremties, aktyviai rūpinosi aviacijos sporto plėtra. 1965–1968 metais buvo renkamas Visuomeninės Lietuvos aviacijos sporto federacijos (LASF) Parašiutų sporto komiteto, o 1968–1970 metais – Aukštojo pilotažo komiteto pirmininku. 1977–1990 metais dirbo LASF atsakingu sekretoriumi, o 1989 m., atkūrus nacionalinį Lietuvos aeroklubą, tapo jo generaliniu sekretoriumi. V. Ašmenskas daug prisidėjo įkuriant Vilniaus mieste veikiančius aeroklubus, skraidyklių, karšto oro balionų ir kitų aviacijos sporto šakų klubus.

Sovietams okupavus Lietuvą, V. Ašmenskas įsijungė į pasipriešinimo dalyvių gretas. Buvo tautos sukilimo dalyvis, sukilėlių sąjungos tarybos narys, Lietuvos forumo Trakų apskrities štabo, Lietuvos tautinės tarybos narys. Buvo suimtas, teistas ir įkalintas.

Publikavo straipsnius periodinėje spaudoje „Lietuvos sparnai“, „Sparnai“. Parengė ir leido monografijas „Generolas Vėtra“ (1998), „KGB spąstuose“ (2006), „Lietuvos aeroklubas 1927–1940 m.“ (2007) ir „Didžiosios tautos aukos“ (2009).

Knygoje „Didžiosios tautos aukos“ autorius supažindina su dviem būdingomis politinėmis (aštuoniolikos ir penkiolikos) grupinėmis bylomis bei LAF štabo žūties byla, su žiaurumais, kuriuos kalėjimuose, lageriuose, tremtyje patyrė iškilūs Lietuvos veikėjai pirmosios sovietų okupacijos metais, nors buvo nuteisti ir išvežti be teismo.

Knygoje „KGB spąstuose“ V. Ašmenskas supažindina su dokumentais pagrįsta 1946 m. lapkričio 27-ąją Lietuvos okupantų sušaudytų patriotų Antano Šiliaus ir Petro Brazausko byla. Tarnaudamas sovietinėje represinėje sistemoje, A. Šilius partizanams ir kitiems pasipriešinimo dalyviams perdavinėjo slaptus dokumentus, nuo arešto išgelbėjo daug žmonių. Daug sovietiniame saugume gautų žinių apie sekamus patriotus jam suteikė NKGB tardymo skyriaus j. ltn. P. Brazauskas. 1946 metų pavasarį partizanai pavedė A. Šiliui įvykdyti mirties bausmės nuosprendį vienam svarbiausių Žemaitijos partizanų malšintojų, MGB bylų sudarytojui, vedusiam apie 400 inteligentų bylų, vykdžiusiam operacijas prieš Telšių vyskupijos dvasininkus (ir pasiuntusiam į mirtį daugelį Lietuvos patriotų, tarp jų ir vyskupą Vincentą Borisevičių už maisto perdavimą alkstantiems partizanams), MGB vyr. ltn. Juozui Petkevičiui. Su  A. Šiliumi ir P. Brazausku Vilniaus saugumo požemiuose kalėjęs ir Viktoras Ašmenskas daugiau kaip po 60 metų atskleidė patriotų žygdarbį. („XXI amžiuje“ apie šią V. Ašmensko knygą rašė Algimantas Zolubas.)

Už vaisingą veiklą V. Ašmenskas apdovanotas Tarptautinės aeronautikos federacijos (FAI) Paul Tissandier diplomu (1992), Dariaus ir Girėno medaliu (1993), FAI medaliu „En Temoignage de Gratitude“ (1994), LDK Gedimino ordino I laipsnio medaliu (1996), Karinių oro pajėgų „Plieno sparnų“ garbės ženklu (2002), Kūno kultūros ir sporto departamento aukso medaliu „Už nuopelnus Lietuvos sportui (2002), Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi (2003).

© 2011 „XXI amžius“