Kultūros zona

Naujienų vaivorykštė

Apie diplomatiją prieškaryje

Bronius VERTELKA

Iš kairės: Panevėžio istorijos mokytojas ekspertas Juozas Brazauskas, Užsienio reikalų ministerijos pareigūnas Rimantas Morkvėnas ir panevėžietis moksleivis Arnas Aidukas

Vasario 10-ąją Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos dailės galerijoje „Antrasis aukštas“ atidaryta paroda „Iš Lietuvos diplomatijos istorijos 1918–1940 m.“ Joje eksponuojami dokumentai, nuotraukos, laiškai, knygos, parašytos lietuvių, lenkų, prancūzų, vokiečių, anglų kalbomis, atspindinčios to meto įvykius. Pasitelkus dokumentus iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo bei Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriaus fondų, parodoje atskleidžiama Jono Šliūpo, Oskaro Milašiaus, Petro Klimo, Dovo Zauniaus, Stasio Lozoraičio vyresniojo, Kazio Bizausko, Juozo Urbšio ir kitų 1918–1940 metų Lietuvos diplomatų politinė ir visuomeninė veikla, jų gyvenimas.

 Užsienio reikalų ministerijos atsakingas darbuotojas Rimantas Morkvėnas prisiminė, kaip jis, mokslininkas matematikas, mokantis keletą kalbų, kartu su kauniečiu Edvardu Šiugžda, dabar „XXI amžiaus“ redaktoriumi, 1990 m. lapkritį, neturėdami diplomatinio statuso, vyko į Briuselį kurti Lietuvos informacijos biuro. Šiandien, kai siaučia ekonominė krizė, diplomato darbas tapo itin atsakingas, o dėl sumažintų etatų dažniausiai tenka pačiam vairuoti automobilį.

Faktų iš Lietuvos diplomatijos istorijos pažėrė K. Paltaroko gimnazijos istorijos mokytojas ekspertas Juozas Brazauskas. Diplomatijos tarnyba Lietuvoje turi senas tradicijas, siekia didžiojo kunigaikščio Mindaugo laikus. Lanksčia diplomatija pasižymėjo kunigaikštis Gediminas. Lietuvai tapus nepriklausoma, teko naujai sukurti diplomatinę tarnybą, nustatyti valstybės užsienio politiką. Užsienio reikalų ministerijos, diplomatinės tarnybos gimimas 1918 metais nebuvo lengvas. 1919 m. sausio 1-ąją buvo pasirašyta pirmoji tarptautinė sutartis su Vokietija dėl pašto susisiekimo. Antroji sutartis sudaryta su Latvija dėl 5 mln. ostmarkių paskolinimo. Lietuvai latviai leido naudotis Liepojos uostu prekėms ir keleiviams vežti į Lietuvą ir iš Lietuvos. Ministrais pagal išsilavinimą buvo istorikai, teisininkai, ekonomistai ir net kunigai. Iš 11 ministrų net septyni buvo mokslų daktarai. Taigi žmonės buvo išsilavinę, nors ir specialiai tam darbui nerengti. J. Brazausko teigimu, diplomatai turėjo būti tvirti lietuviai. Parodoje eksponuojamas 1934 metų dokumentas, kuriame jie savo parašais pasižada nesukurti šeimos su užsienio valstybės piliečiu.

Penktosios vidurinės mokyklos vienuoliktokas Arnas Aidukas perskaitė savo rašinį apie užsienyje dirbusius lietuvius diplomatus, mūsų šalį okupavus rusams.

Panevėžys
Autoriaus nuotrauka

© 2011 „XXI amžius“