Kultūros zona

Naujienų vaivorykštė

Dovana Vilkijos muziejui

Benjaminas ŽULYS

Šiemet sukanka 150 metų, kai išėjo žymaus lietuvių kalbininko, pirmojo lietuviškų tarmių tyrinėtojo Jono Juškos knyga „Kalbos letuvizsko lezuvio“. Šių knygelių iki mūsų dienų išliko vos keli egzemplioriai – vienas yra Latvijoje, kiti – M. Mažvydo bibliotekoje, Kauno pedagoginiame muziejuje, vienoje kitoje privačioje knygų kolekcijoje. Tarp šių – Kauno kolegijos dėstytojo Ričardo Venckaus gausus knygų rinkinys. Prieš patekdama į Ričardo akiratį ši knyga pabuvojo Mosėdyje, Šilutėje, Šilalėje ir kitur – po tiek metų sunku ir atsekti visus knygos savininkus. Už šią bibliografinę retenybę kai kurie knygų kolekcininkai jam siūlė nemažus pinigus, tačiau Ričardas sakė, kad parduoti tokį veikalą savanaudiškais tikslais būtų žymiųjų kalbininkų Jono ir kunigo Antano Juškų atminimo įžeidimas. Jis sužinojo, kad Kauno rajone, Vilkijoje jau septyniolika metų gyvuojantis Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejus neturi nė vieno J. Juškos knygos originalo ar jo kopijos. Tad A. Venckus nutarė knygelę padovanoti muziejui. Knyga buvo iškilmingai įteikta Kauno kolegijoje, kurioje veikia dėstytojo įkurtas Poligrafijos muziejus. Renginio organizatorės buvo Kolegijos Justino Vienožinskio menų fakulteto bibliotekininkės Laimutė Ramanauskienė ir Egidija Seikauskienė. Maža to, Poligrafijos muziejuje, pagal Kauno kolegijos ir Vytauto Didžiojo universiteto tarpusavio pasirašytą sutartį, praktiką atliko šios aukštosios mokyklos trečio kurso studentė Gintė Ramanauskaitė. Jos pasirinktoji tema buvo „Kalbos paminklai Kauno kolegijos Poligrafijos muziejuje“. Šio darbo pagrindu praktikantė pasirinko J. Juškos knygelę. Studentė ne vieną eilutę skyrė ir pačiai knygai ir atsiliepimams apie ją. Antai kalbininkas Zigmas Zinkevičius teigęs, kad „1861 m. Juška paskelbė mums labai reikšmingą veikalą – studiją apie lietuvių kalbos tarmes ir rašybą. Lietuviškas variantas pavadintas „Kalbos lietuviško liežuvio ir lietuviškas statrašymas arba ortograpija“. Juška laikytinas pirmuoju lietuvių tarmių tyrėju Rusijos valdomoje Lietuvoje, o knygelę reikia vertinti kaip reikšmingą vos pradedančios formuotis lietuvių kalbotyros faktą“.

Be to, 2011 metai Žemaitijos regione paskelbti Tarmių metais. (Tokius metus norėta paskelbti visoje Lietuvoje, tačiau Seimas tam nesurado galimybių.) Į susitikimą su knygos mylėtojais atvyko Vilkijos Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejaus direktorius Arūnas Sniečkus. Jis sakė, kad labai nudžiugo sužinojęs, kad kolega R.Venckus padovanojo muziejui tokį retą ir vertingą eksponatą. Jis papildys apie 4500 įvairių eksponatų kolekciją. Juškų muziejaus direktorius papasakojo, kad dabartinėse muziejaus patalpose kažkada buvusi klebonija, seniausia to meto medinė klebonija Lietuvoje, gyvavusi apie 250 metų. Joje ilgą laiką dirbo žymiausias lietuvių tautosakininkas, etnografas, kalbininkas kunigas Antanas Juška. Jo sukaupti lietuvių liaudies dvasiniai turtai iš šiandien stebina savo gausa. Tai daugiau nei 70 tūkst. vienetų šnekamosios kalbos žodynas, 7000 dainų rinkinys, per 1800 melodijų, kitų liaudies kūrybos lobių. A. Sniečkus priminė Jono Basanavičiaus žodžius, kad „surinktos ir atspausdintos šiandien a. a. Antano Juškevičiaus dainos dažnai suteikia mums tiek daug veikališkos medžiagos, jog jo darbas užsipelno mūsų amžiną ir niekados nevirstančią garbę“. Antanas aktyviai bendravo su broliu Jonu, redagavo kai kuriuos jo darbus. Tad abu broliai buvo nuoširdūs ir aktyvūs lietuvių kultūros globėjai bei propaguotojai. Pats kunigas buvęs labai kuklus, vilkėjo prastais rūbais, gautas pajamas išdalindavo vargšams ir kitus ragindavo tai daryti.

R.Venckus padovanojo A. Sniečkui ir daugiau retesnių Poligrafijos muziejaus knygų, teigdamas, kad tuo, kas gera, reikia dalintis su kitais.

Kaunas

© 2011 „XXI amžius“