Kultūros zona

Atmintis

Svėdasiškiai paminėjo garsųjį kraštietį

Vytautas Bagdonas

Stepas Zobarskas (1911–1984)

Muziejininkas Raimondas Guobis, Svėdasų seniūnas Valentinas Neniškis ir literatūrologai, humanitarinių mokslų daktarai Kęstutis Urba bei Dalia Dilytė

Skambiomis dainomis pradžiugino svėdasiškiai meno mylėtojai

Kraštiečio S. Zobarsko minėjimą prisimena bibliografas, kultūrininkas Vytautas Rimša

Paroda, skirta S. Zobarsko 100-osioms gimimo metinėms

Vasario 16-ąją svėdasiškiai ir gausus būrys jų svečių iškilmingai pažymėjo Lietuvos valstybės atkūrimo dieną ir žymaus kraštiečio rašytojo, knygų leidėjo, vertėjo, visuomenės veikėjo Stepo Zobarsko 100-ąsias gimimo metines.

Pirmiausia Svėdasų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje šv. Mišias už Lietuvą ir kraštietį S. Zobarską aukojo klebonas kun. Vydas Juškėnas.

Po pamaldų miestelio aikštėje svėdasiškiai skautai, skambant bažnytinio choro giedamam Lietuvos Himnui, iškėlė Valstybės vėliavą. Toliau renginiai vyko Svėdasų kultūros namuose. Vestibiulyje buvo eksponuojamos dvi parodos: „Prisiminimų spinduliais sugrįžęs į gimtąjį kraštą...“, skirta S. Zobarsko jubiliejui (parengė Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejaus darbuotojas V. Bagdonas), ir rašytojo knygų, rankraščių, dokumentų, spaudos publikacijų paroda „Žodis LIETUVA Jo kūryboje skambėjo kaip malda“ (parengė Anykščių rajono savivaldybės L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos Svėdasų filialo ir Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejaus darbuotojai). Čia pat buvo galima įsigyti ir vilniškės leidyklos „Žara“ neseniai išleistų Stepo Zobarsko knygų.

Kultūros namuose prisiminimų popietę „Kelrode žvaigžde visiems tebūna šventas žodis, šventas jausmas – Lietuva“ patriotinio eilėraščio posmais pradėjusi renginio vedėja gimnazistė Ramunė Lapienytė pabrėžė valstybingumo, šalies Nepriklausomybės reikšmę kiekvieno žmogaus gyvenime.

Išsamiai apie S. Zobarsko kūrybą papasakojo literatūrologas, humanitarinių mokslų daktaras Kęstutis Urba, prisiminęs, kad apie šį rašytoją sovietmečiu būdavo nutylima. Mokykliniais metais jis net nežinojo tokio rašytojo, o pradėjęs dėstyti universitete S. Zobarsko knygas rado užrakintas bibliotekos spec. fonduose. Dabar K. Urba, dėstydamas vaikų literatūros kursą, net atskirą seminarą skiria S. Zobarsko kūrybai, rūpinasi, kad rašytojo kūriniai patektų į bendrojo lavinimo mokyklų vadovėlius. S. Zobarskas jau parašęs pirmuosius savo kūrinius susilaukė pripažinimo. Jo redaguojamas žurnalas „Žiburėlis“ buvo vienas svarbiausių prieškario metų kultūrinių-literatūrinių leidinių vaikams ir jaunimui, panašaus leidinio Lietuvoje nėra ir dabar. Gyvendamas JAV, jis redagavo ne mažiau svarbų ir įdomų žurnalą „Eglutė“. S.Zobarsko įsteigta leidykla „Manyland books“, kas išvertus į lietuvių kalbą reiškia „Daugelio žemių knygos“, leido pasaulio šalių rašytojų kūrinius, lietuvių autorių išverstas knygas, tapo išskirtiniu kultūros ir šviesos židiniu. Dr. K. Urba apžvelgė šio iš Svėdasų krašto kilusio rašytojo kūrinius „Ganyklų vaikai“, „Brolių ieškotoja“,„Riestaūsio sūnus“, „Simas Rašimas“, „Paukščių žudikas“, „Gandras ir gandrytė“ ir kitus, pažymėjęs autoriaus sugebėjimą įtaigiai apibūdinti gamtos vaizdus, atskleisti vaikų ir tėvų santykius, vaikų meilę ir pagarbą motinai, skurdų kaimo žmonių gyvenimą, to meto buitį, gyvenimo tikrovę ir panašius dalykus. Mokslininkas išskyrė aukštą moralę, dorovingumą ir kitas teigiamas S. Zobarsko kūrinių herojų savybes, akcentavo svarbiausią jo kūrybos motyvą – gerumo, šviesumo, gailestingumo paieškas. Pasidžiaugęs, kad pastaruoju metu Lietuvoje buvo išleista nemažai S. Zobarsko knygų vaikams ir jaunimui, docentas K.Urba apgailestavo, kad iki šiolei neišleista suaugusiam skaitytojui skirta proza.

Pirmuosius renginius, skirtus Stepui Zobarskui atminti, organizuotus Svėdasų krašte, prisiminė svėdasiškis Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos bibliografas, Lietuvos bibliotekininkų draugijos garbės narys Vytautas Rimša. Tuomet, 1991-ųjų sausio 30-ąją, spaudžiant dideliam šalčiui ir siaučiant pūgai, S. Zobarsko gimtajame Pamalaišio kaime buvo pašventinta anykštėno tautodailininko Jono Tvardausko sukurta įspūdinga medžio kompozicija, o Svėdasų kultūros namuose organizuotas rašytojo 80-mečio jubiliejaus minėjimas. Žinomas šalies bibliografas V. Rimša prisiminė, kad taip gražiai ir iškilmingai S. Zobarsko atminimas tuomet buvo pagerbtas tik Svėdasų krašte.

Pedagogas, publicistas, mokyklinių elementorių autorius Teresės Mikeliūnaitės kultūros premijos laureatas Juozas Danilavičius prisipažino, kad rašytojas S. Zobarskas buvo... jo mokytojas. Anykštėnas pedagogas papasakojo, kad, laimėjęs konkursą ir gavęs leidimą parašyti mokyklinį elementorių, pirmiausia Pedagogikos muziejuje susipažino su J. Ambraškos ir S. Zobarsko parengtu elementoriumi „Aušrelė“. Šis elementorius jam paliko didžiulį įspūdį, nes buvo paremtas dvasingumu, patriotiškumu, krikščioniškais auklėjimo metodais. Pasak daugybę elementorių parengusio ir išleidusio anykštėno, dabartinei jaunajai kartai labai trūksta Stepo Zobarsko propaguotų idealų: patriotiškumo, tautinio pasididžiavimo, dvasingumo, krikščioniškos moralės principų...

Anykščių rajono mero pavaduotojas Donatas Krikštaponis prisiminė Vasario 16-osios akto signatarą Steponą Kairį, kilusį iš Kurklių krašto, pasidžiaugė Anykščių A.Vienuolio gimnazijos bendruomene, pasiuvusia rekordinio dydžio Trispalvę, kuri per Sausio 13-ajai skirtus renginius buvo nešama ne tiktai Anykščių, bet ir Vilniaus gatvėmis. Vicemeras su dėkingumu atsiliepė ir apie svėdasiškius, kurie gerbia ir saugo savo kraštiečių atminimą, sugeba organizuoti tokius įspūdingus renginius.

Anykščių A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus darbuotojas, Teresės Mikeliūnaitės kultūros premijos laureatas Raimondas Guobis taip pat prisiminė prieš dvi dešimtis metų Svėdasų krašte organizuotas Stepo Zobarsko pagerbimo iškilmes. Raimondui tuomet pasisekė gauti S. Zobarsko apsakymų rinktinę „Savame krašte“. „Ir tikrai tuomet, skaitydamas šią knygą, pasijutau esąs „savame krašte“ – atpažinau daug Svėdasų krašto vietovių, taip nuoširdžiai apibūdintų gamtovaizdžių“, – pasakojo R. Guobis. Jis Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejui perdavė Maironio lietuvių literatūros muziejaus darbuotojų dovaną – Stepo Zobarsko rankraščius bei keletą visai neseniai išleistos JAV gyvenančios rašytojos Alės Rūtos iliustruotos prisiminimų knygos „Sklėriai“ egzempliorių.

Svėdasiškių renginį užbaigė Svėdasų seniūnas Valentinas Neniškis. Jis perdavė nuoširdžius garbaus amžiaus sulaukusio kunigo Jono Kastyčio Matulionio SJ, kuris nuoširdžiai rūpinasi Stepo Zobarsko kūrybos leidimu, jo atminimo saugojimu, linkėjimus, nes pats dvasininkas negalėjo iš Kauno atvykti į Svėdasus. Seniūnas padėkojo svečiams ir renginio dalyviams, tylos minute buvo pagerbtas šviesus tą dieną į amžinybę iškeliavusio poeto Justino Marcinkevičiaus atminimas...

Visos prisiminimų popietės metu skambėjo Anykščių kultūros centro Svėdasų skyriaus įvairių meno mėgėjų kolektyvų, vadovaujamų Rožės Lapienienės, atliekamos dainos.

Svėdasai, Anykščių rajonas
Autoriaus nuotraukos

© 2011 „XXI amžius“