2011 m. kovo 18 d.
Nr. 21
(1901)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Japonijai iškilo didelio atominio užterštumo pavojus

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Galingo žemės drebėjimo ir cunamio
nusiaubtos pajūrio gyvenvietės

Evakuotiems žmonėms
tiekiamas geriamas vanduo

Galingo žemės drebėjimo ir cunamio nusiaubtoje Japonijoje padėtis grėsminga. Aiškėja tikrieji tragedijos mastai – sugriauta daugybė fabrikų, gyvenamųjų namų, kai kurie pajūrio kaimai tiesiog nušluoti nuo žemės paviršiaus, tūkstančiai žmonių žuvo, tūkstančiai dingo be žinios. Kovo 16 dienos ryto duomenimis, žuvo 11,5 tūkstančio žmonių, dingusiųjų be žinios skaičiai dar tikslinami. Bet dingusiųjų labai daug – vien dviejose prefektūrose dingusiųjų be žinios skaičius jau siekia 7 600. O pastaruoju metu didžiausios grėsmės susiję su Fukušimos atomine elektrine. Kovo 15 dieną elektrinėje įvyko dar keli sprogimai, radiacija pradėjo sparčiai plisti dideliu atstumu nuo elektrinės. Radiacijos lygis gerokai pakilo ir šalies sostinėje Tokijuje. O naktį iš kovo 15-osios į 16 dieną elektrinėje kilo gaisras. Gaisro gesinimo darbai stringa, jiems trukdo pakilęs vėjas. Tad situacija Fukušimos elektrinėje vyksta pagal blogiausią scenarijų. Teigiama, kad pažeistas Fukušimos atominės elektrinės trečiojo reaktoriaus apvalkalas. Elektrinės apylinkėse gyvenę ir iš šių vietovių evakuoti žmonės čia negalės grįžti mažiausiai metus.

Tarp dingusių be žinios yra nemažai dvasininkų. Dingo keli budistų dvasininkai, Japonijos autonominės stačiatikių bažnyčios dvasininkas Vasilijus Tagučis. Sugriauta cerkvė, kurioje dirbo V. Tagučis, o cerkvės griuvėsiuose jo nerasta.

Europos komisijos komisaras energetikos klausimais Giunteris Etingeris pareiškė: „Padėtis Japonijoje apokaliptinė. Šios šalies valdžia jau iš esmės nekontroliuoja situacijos. Padėtis itin grėsminga.“ Po Pietų Azijos šalis nuo kovo 14 dienos išplatintos telefoninės žinutės, kuriose rašoma, kad radiacijos lygis smarkiai kyla. Tokios telefoninės žinutės sukėlė ypač didelę paniką Filipinuose – čia kovo 15 dieną buvo nutrauktos pamokos kai kuriose mokyklose, nedirbo daug valstybinių įstaigų. Ši informacija neatitinka tikrovės, manoma, kad ją sąmoningai skleidžia piktavališkai nusiteikusių žmonių grupės.

Japonijai iškilo ir ugnikalnių išsiveržimo grėsmė. Kovo 13 dieną pastebėta, kad atgijo keli ugnikalniai. Ekspertų teigimu, jie gali prasiveržti dar kovo mėnesį arba balandžio pradžioje. Po Japoniją ištikusios katastrofos nemažai japonų jau išvyksta į užsienį. Dalis jų važiuoja pas užsienyje gyvenančius giminaičius. Daug japonų gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose (1,3 milijono), Brazilijoje (1,5 milijono), Kanadoje (85 tūkstančiai), Peru (90 tūkstančių), Filipinuose (120 tūkstančių), Argentinoje (40 tūkstančių), Australijoje (25 tūkstančiai), Taivanyje (55 tūkstančiai), Prancūzijoje (33 tūkstančiai ), Bolivijoje (20 tūkstančiai). Dalis jų išvyko iš Japonijos dar XIX amžiaus pabaigoje – XX amžiaus pradžioje, kiti – XX amžiaus viduryje. Jei padėtis Japonijoje taps dar grėsmingesnė, didelio emigracijos srauto nepavyks išvengti. Jei situacija stabilizuosis, tuomet emigracijos srautas nebus didelis.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija