|
Koalicijų dėlionė: ėjimas žirgu
Per savivaldybių rinkimus Lietuva ir vėl pasirodė esanti įdomi šalis. Daugelyje didžiųjų miestų Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje išrinktos tokios partijos ir tokie atstovai, kad jų sudarytos koalicijos bus ypač sunkiai paaiškinamos bei suvokiamos ir vargiai atitiks rinkėjų lūkesčius. Klaipėdoje, kur daugiausia mandatų laimėjo Liberalų ir centro sąjunga, meru tikriausiai taps socialdemokratas, nors pastarieji gavo tik keturias vietas. Mat tokiu atveju jie tampa labai svarbūs, nes ir pakankamai vietų laimėjusios partijos, ypač neturinčios savo ideologinio pagrindo, pasirengusios bet ką parduoti, kad tik nors truputį patektų į valdžią. Kuriozinė padėtis susidarė Kaune, kur, kaip iš pradžių buvo tikinama, triuškinančiai laimėjusi TS-LKD, bet netrukus, kai sandėrį su verslininku Matijošaičiu sudarė Garbaravičiaus vadovaujami konservatorių priešininkai liberalcentristai su paksininkais bei socialdemokratais, ši partija buvo nustumta nuo valdžios. Tačiau su partiečių nesėkme susitaikyti niekaip nepanoro Centras, verčiantis konservatorius žūtbūt tartis su Garbaravičiumi. Toks naujas sandoris būtų dar labiau kurioziškas arti dešimtmečio besitęsianti nesantaika tarp šių dviejų partijų padalinių buvusioje laikinojoje sostinėje jau tapo įprastu skausmu.
Dar kurioziškesnė padėtis susidaro Vilniuje, kur rinkėjai atleido buvusiam merui Artūrui Zuokui ir teisiamam Darbo partijos lyderiui Viktorui Uspaskichui. Dar daugiau į sostinės tarybą jie netgi išrinko viešai apie darbą LTSR KGB deklaravusį Rusų aljanso atstovą Viktorą Balakiną bei nuolat Rusijos institucijų apdovanojamą Rusų aljanso politikę Olgą Gorškovą. Žinoma, tokių atstovų tikrai nerenka Lietuvos patriotai, tačiau esant pakrikusiai teisinei rinkimų sistemai už mus juos išrinkti gali buvusios okupacinės valdžios mylėtojai. Juo labiau kad įstatymai sutvarkyti taip, jog ir menko nusikaltimo nedeklaravęs kandidatas iškart išbraukiamas iš sąrašų, o represiniame aparate darbavęsis inžinierius nesunkiai surenka pakankamą skaičių balsų. Abu minėti veikėjai rinkimuose dalyvavo Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso koalicijos Valdemaro Tomaševskio blokas kandidatų sąraše, iškovojusiame 11 mandatų.
Ir štai trečiąją vietą Vilniuje laimėję TS-LKD atstovai, atmesdami bet kokias derybas su prasikaltusiu Artūru Zuoku, siekia sudaryti koaliciją su Tomaševskio bloku. A. Zuoko koalicija valdyti sostinę jiems netinkama. Konservatoriams planuoti tokios koalicijos netrukdo net tai, kad galimi partneriai savo gretose turės buvusį KBG inžinierių bei atstovę, pelniusią ne vieną Rusijos valstybės institucijų apdovanojimą. Dabartinis Vilniaus meras Raimundas Alekna nusiteikęs lojaliai tikrai nenoriu kaip nors iš anksto arba kaip nors priešiškai nusistatyti. Su V. Tomaševskio bloku koaliciją pasirengęs daryti sostinės konservatorių vadas nusprendė: ką padarysi, Lietuvoje buvo žmonių, kurie bendradarbiavo su KGB, bet su jais reikia gyventi. Taip buvo nuspręsta, atsisakant bet kokių ideologinių suvaržymų. Tik bėda, paskutiniu metu lenkai juos išdavė vieni sudarė koalicinę sutartį su paksininkais. Tačiau viltis konservatoriams įeiti į valdančiąją koaliciją dar neišblėso jie pasirengę draugauti ir su savo senais priešininkais paksininkais.
V. Balakinas KGB dirbo ilgai 19731991 metais, turėjo majoro laipsnį. Jau 2004 metais jis kandidatavo į Europos Parlamentą, nurodydamas, kad dirbo KGB. Tačiau kandidatams į savivaldybės tarybą, kaip teigia Lietuvos įstatymai, tokią informaciją nurodyti nėra būtina, tad anketoje, pateiktoje šiems savivaldos rinkimams, apie darbą KGB prieš Lietuvai atgaunant nepriklausomybę Balakinas ir kiti KGB karininkai bei agentai neužsimena jie paslepiami nuo visuomenės ir apdovanojami atstovavimu Lietuvos piliečiams. Apie savo lojalumą Lietuvai V. Balakinas teigia manąs, kad jeigu tokie žmonės, kaip jis, gyvena Lietuvoje, o įstatymai jiems leidžia būti savivaldybių tarybų nariais, tai problemos nėra. Ir partijos kolegos dėl praeities jam nepriekaištauja. Kaip įprasta, jis aiškina, kad KGB dirbo geri ir kvalifikuoti žmonės, ir mažai kas iš tų žmonių, kurie ten dirbo, užsiiminėjo ideologiniais klausimais. Tai esą buvo žmonės, kurie kovojo su banditizmu, nusikaltėliais. A. Balakinas taip pat pridūrė, kad Valstybės saugumo komitete nedirbo operatyvinio darbo, jis buvo inžinierius, jo darbas buvo susijęs su technika (tikriausiai su pokalbių butuose, gatvėje, telefonų linijose pasiklausymu, sekimo metodų ir įtaisų įrengimu, gal net apnuodijimo ar nužudymo parengimu to dabar nemini joks buvęs kagėbistas). Aišku, Balakinas gražiomis pasakėlėmis stengiasi pateisinti tai, kas nepateisinama. Jis mėgina reabilituoti KGB, kartodamas trafaretinius pasakojimus apie čekistų kovą su mafija ar užsienio šnipais. Vadinamasis ideologinis darbas nebuvo šalutinis KGB užsiėmimas, o jo esmė. KGB slopino ne tik nežymius laisvės ir nepriklausomybės siekius, bet ir tautinius jausmus perkrikštydavo nacionalizmu, paversdamas potencialiai nusikalstama veika. KGB persekiojo tikinčiuosius ir kitaminčius, mėgino sunaikinti pogrindžio spaudą, rengdavo medžiagą teisiniam disidentų susidorojimui. Tą pamiršta pasakyti dabartiniai KGB nusikalstamos veiklos slėpėjai, o Lietuvos Respublikos įstatymai tai vykdyti sėkmingai jiems padeda. Buvęs VSD vadas Jurgis Jurgelis, kuriam nepriklausoma Lietuva suteikė generolo laipsnį ir kelių tūkstančių pensiją, netveria džiaugsmu, kad su K. D. Prunskienės laimėjimu teisme, panaikinus kaltinimus bendradarbiavimu su KGB, pasibaigė KGB falšivkų panaudojimas, ir pateikia visuomenei tas pačias KGB falšivkas, niekindami 10 metų žūtbūtinę kovą kovojusius partizanus. Slaptųjų KGB agentų arsenalas niekada neišsenka.
Pasirodo, V. Balakinas jau seniai dirba europarlamentaro V. Tomaševskio padėjėju. Ir tik dabar, iškilus nedideliam skandalui, V. Tomaševskis atleido profesionalų kagėbistą politiką iš pareigų. Esą išrinktasis Vilniaus miesto tarybos narys, buvęs KGB inžinierius V. Balakinas pasiprašė atleidžiamas iš europarlamentaro padėjėjo pareigų, nes nenorėjo, jog šis turėtų nemalonumų. Tiesa, V. Tomaševskis galvoja, kad jei jau rinkėjai nepriklausomą Lietuvą buvo patikėję valdyti buvusiam Komunistų partijos Centro komiteto (CK) pirmajam sekretoriui Algirdui Brazauskui, tai kabinėtis prie buvusio KGB inžinieriaus nėra jokios prasmės. Tomaševskis piktinosi, kad toks kabinėjimasis yra bandymas politiškai susidoroti, apšmeižti profesionalų darbuotoją.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Gintaras Songaila Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga prisiminė sovietų imperijos mėginimus sužlugdyti atkurtą Lietuvos Nepriklausomybę, aplink Vilnių kuriant Lietuvai nepavaldžią tarybų socialistinę lenkų autonomiją, ir lygino anų laikų politiką su dabartinėmis Lietuvos ir Lenkijos santykių realijomis. G. Songaila, komentuodamas dabartinės lenkų ir rusų koalicijos (Valdemaro Tomaševskio bloko) savivaldos rinkimuose sudarymą ir jos sėkmę, be kita ko, teigia, kad kokia nors valdančioji koalicija su Tomaševskio bloku Vilniuje ne tik kompromituotų tokią koaliciją sudariusias partijas ir politikus, bet ir sudarytų klaidingą įspūdį, kad agresyvumas ir spaudimas yra geriausia politika Lietuvos atžvilgiu. Pasak G. Songailos, Lenkų rinkimų akcijos dalyvavimas rinkimuose viename sąraše ne tik su Rusijos ambasados puoselėjama jos tėvynainių partine organizacija, bet ir su daugelį metų Vilniuje dirbusiais KGB karininkais daug ką atskleidžia. G. Songaila nepritaria aiškinimams, kad koks nors nuolaidžiavimas Tomaševskio bloko nepagrįstiems reikalavimams būtų turėjęs įtakos kitokiems rinkimų rezultatams. Jo žodžiais, jei nori mušti, lazdą visuomet surasi. Švietimo įstatymo priėmimo atidėliojimas, spaudžiant Lenkijai, Seimo nario nuomone, taip pat neprisidėjo prie tautinės ramybės.
© 2011 XXI amžius
|