Kultūros zona

Naujienų vaivorykštė

Žemaičių vyskupai

Benjaminas ŽULYS

Paminklinės lentos autorius skulptorius Alfonsas Vaura

Paminklinė lenta vyskupui Motiejui Valančiui

Prof. Laima Šimkūnaitė pasakoja apie Žemaičių vyskupus

Švietėjas, blaivybės nešėjas

Rašytojas, istorikas, švietėjas, vienas iš knygnešystės organizatorių, blaivybės sąjūdžio organizatorius, Peterburgo dvasinės akademijos profesorius, Varnių kunigų seminarijos rektorius Motiejus Valančius buvo pirmasis Žemaičių vyskupas, kilęs iš valstiečių. Dėl savo kilmės, tauraus būdo, plačiašakės ir pasiaukojamos visuomeninės veiklos buvo labai gerbiamas ir populiarus. Vasario 28 dieną sukako 210 metų nuo jo gimimo. Po kelių dienų jo vardu pavadintoje gatvėje, ant namo, kuriame jis gyveno ir dirbo, atidengta memorialinė atminimo lenta. Kalbėdamas renginyje Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius minėjo M. Valančiaus nuopelnus Lietuvos kultūros, švietimo, blaivybės propagavimo srityse ir pabrėžė, kad šių patriotinių tikslų jis siekė ne tik pastoracinėje veikloje, bet ir kalbėdamas plačiajai visuomenei, susitikimuose su žmonėmis. O su caro valdininkais bendravo diplomatiniais būdais. Kalbėjusi lektorė dr. Eglė Keturakienė, Rašytojų sąjungos Kauno skyriaus vadovas Viktoras Rudžianskas, Kauno kūrėjų asociacijos pirmininkas Petras Palilionis irgi priminė kai kuriuos ryškesnius M. Valančiaus gyvenimo epizodus. Šis žmogus paliko pėdsaką labai įvairiose gyvenimo srityse: caro priespaudos laiku jis steigė parapines mokyklas, bibliotekas, reikalavo, kad mokyklose vaikai būtų mokomi lietuvių kalba, rūpinosi lietuviškų raštų leidimu ir platinimu lietuviškos spaudos draudimo laikotarpiu. Aktyviai kovojo su girtavimu – jo pastangomis buvo naikinami bravorai, girtuoklių užeigos, savo pamoksluose jis ragino žmones susilaikyti nuo girtuoklystės, rūpintis savo šeimomis, neeikvoti pinigų alkoholiui. Įdomu, kad šioji vyskupo veikla paplito ne vien Lietuvoje, bet ir užsienyje. Visa tai nepatiko užeigų savininkams, carinei valdžiai, kuri gerai suprato, kad girtą liaudį lengva valdyti ir girtuoklystę skatino.

Susitikimo dalyviai pasidžiaugė, kad ir mūsų dienomis Bažnyčia agituoja, skatina už blaivybę. Pamoksluose, susitikimuose su visuomene kunigai kalba apie šeimų, jaunimo blaivybės būtinumą, jos siekimą visuose visuomenės sluoksniuose.

O kur dar plati vysk. M. Valančiaus literatūrinė veikla. Jo apysaka „Palangos Juzė“, „Vaikų knygelė“, „Paaugusių žmonių knygelė“, „Pasakojimas Antano Tretininko“ – visos jo išleistos knygelės siekė mokyti valstiečius ir jaunimą gražiai, blaiviai gyventi, dirbti ir rūpintis savo šeima. Be to, jis sudarė ir išleido tautosakos rinkinį „Patarlės žemaičių“, religinius veikalus „Žemaičių vyskupystė“, „Istorija šventa“ ir kt. Neabejojama, kad vysk. M. Valančius padėjo pagrindus lietuvių realistinei prozai.

Minėjimo metu arkivyskupas S. Tamkevičius ir Kauno miesto vicemeras Algimantas Kurlavičius atidengė balto marmuro lentą su vysk. M. Valančiaus bareljefu (skulptorius Alfonsas Vaura). A.Vaura kalbėjo, kad jis ir garbusis Žemaičių vyskupas yra kilę iš to paties krašto, net ir savo sūnų skulptorius pavadino Motiejaus vardu.

Jie – iš žemaičių

Tą pačią popietę Kauno arkivyskupijos muziejuje buvo atidaryta Žemaičių vyskupų paveikslų galerija. Antro aukšto salėje eksponuojamas 31 Žemaičių vyskupo paveikslas. Parodos atidaryme dalyvavo arkivyskupas S. Tamkevičius, Kauno Arkikatedros Bazilikos administratorius kun. Evaldas Vitulskis, bažnytinio meno žinovai, būrys kauniečių. Žemaičių vyskupija buvo įkurta 1417 metais, pirmasis vyskupas buvo Vilniaus Katedros kanauninkas Motiejus. Vyskupų paveikslai, eksponuojami parodoje, yra paveikslų, tapytų dažniausiai XVII a. antroje pusėje, XVIII amžiuje ir XIX amžiuje, kopijos. Paveikslai keitė ne vieną adresą – pabuvojo Varnių Katedroje, Kauno kunigų seminarijoje, Kauno karo muziejuje ir kitur. Tų paveikslų būta daugiau, o ir iki šiol išlikę įspūdingai byloja apie Žemaičių vyskupijos hierarchus. Profesorė Laima Šimkūnaitė, peržiūrėjusi vyskupijos archyvus, aptiko daug įdomaus. Ji papasakojo apie vyskupą Vaclovą Verbickį ir kitus Bažnyčios šviesuolius iš Žemaitijos, pavaizduotus paveiksluose: Motiejų Valančių, Simoną Mykolą Giedraitį, Juozapą Arnulfą Giedraitį, Mečislovą Paliulionį, Pranciškų Karevičių, Gasparą Felicijoną Cirtautą, Mikalojų Viežgailą, Jurgį Petkevičių, Mikalojų Pacą ir kitus. Kiekvienas jų – ryškios asmenybės ne vien Žemaitijos, bet ir visos Lietuvos Bažnyčios istorijoje.

Kaunas
Jono IVAŠKEVIČIAUS nuotraukos

© 2011 „XXI amžius“