Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Nuomonės
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Pavasarinės politikos gijos

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Kovo 10 dieną prasidėjo Seimo pavasario sesija. Vėl regėsime tradiciškai margą Seimo darbą – bus ir rimtų svarstymų bei diskusijų, bus daug tuščių ginčų ir populistinių spektaklių. Šios kadencijos Seimas jau dirba dvejus su puse metų. Per tą laiką kai kurie Seimo nariai įsipainiojo į kriminalines istorijas, kai kurie savo darbą įsivazduoja kaip pigų bulvarinį šou, bet yra ir atsakingai dirbančių Seimo narių. A. Stancikienė, S. Stoma, K. Uoka, A. Kašėta, V. Kurpuvesas, P. Saudargas, P. Luomanas ir dar kai kurie kiti Seimo nariai inicijuoja reikalingų įstatymų projektus, organizuoja prasmingus renginius, aktyviai dalyvauja susitikimuose su jaunimo organizacijų ir pilietinių judėjimų nariais. Pažangių politikų veiklai labai gali padėti pilietinės visuomenės formavimasis.

Kovo 5 dieną Kėdainiuose įvyko šiuo metu itin aktyviai veikiančio pilietinio susivienijimo – Jungtinio demokratinio judejimo (JDJ) konfederacijos posėdis, kuriame dalyvavo judėjimo „Drąsiaus kelias“ atstovai ir dviejų žmogaus teisių gynimo organizacijų nariai. Posėdyje apsvarstytos šiuo metu Lietuvą kamuojančios problemos – korupcija, prasta padėtis žmogaus teisių srityje, ekonominis nuosmukis, plintantis skurdas. JDJ konfederacijos vadovai J. Žilinskas ir Š. Valentinavičius, aktyvūs konfederacijos nariai J. Vaikšnoras, L. Vedeckis, D. Šulcas, E. Kuvikas, judėjimo „Drąsiaus kelias“ valdybos pirmininkė A. Skučienė ir kiti pasisakiusieji kalbėjo apie konkrečias priemones, kurių reikia imtis, kad būtų pažabota korupcija, kaip ginti piliečių teises, priešintis monopolijų diktatui.

Valdžios olimpe padėtis apgaulinga. Nušalinus ūkio ministrą Dainių Kreivį vis dar netrukdomai darbuojasi aplaidžia veikla pagarsėję ministrai – aplinkos G. Kazlauskas ir švietimo G. Steponavičius. Tai tik dar kartą įrodo, kad Lietuvoje vis dar nevyksta kova su korupcija. Nušalintas oligarchams trukdęs ministras D. Kreivys, o skandalinga veikla ir aukštojo mokslo sistemos griovimu pagarsėjęs G. Steponavičius darbuojasi ir toliau. Šių metų pradžioje aplinkos ministrą G. Kazlauską lyg ir bandyta judinti iš savo posto, tačiau ministro rėmėjams puolus ginti bičiulio vėl viskas nurimo.

Ekonominės prognozės Lietuvoje prieštaringos. Kai kurie ekspertai teigia, kad šiais metais Lietuvos ekonomikos laukia žymus pakilimas, kiti teigia, kad ūkio augimas bus nedidelis ir geresnių rezultatų galime tikėtis tik 2011 metų pabaigoje – 2012 metų pradžioje. Lietuvoje pensijos vis dar nekeliamos, daugumai žmonių nedidėja atlyginimai. Nėra dar galutinai apsispręsta, kada ir kiek kils minimali alga. Minimali alga Lietuvoje siekia vos 670 litų (200 eurų) į rankas, o minimalias algas gauna apie 25 procentai mūsų šalies dirbančiųjų. Tuo tarpu ekonominė padėtis daugelyje pasaulio kraštų keičiasi į gera. Ir kai kurių valstybių gyventojų pajamos žymiai didesnės nei Lietuvos gyventojų. Štai Slovėnijoje didelės dalies piliečių pajamos siekia 800–1200 eurų per mėnesį. Minimalios algos dydis šioje šalyje – 552 eurai, bet minimalią algą gauna tik apie 10 procentų dirbančiųjų. Suomijoje didelės dalies gyventojų pajamos siekia nuo 2200 iki 3000 eurų per mėnesį, o aukštųjų mokyklų dėstytojai ir aukštesnės kvalifikacijos gydytojai gauna 4500–6000 eurų per mėnesį. Lietuvoje labai brangus kuras, už elektrą mokame brangiau negu slovėnai ar kaimynai lenkai, bet daugumos mūsų šalies piliečių pajamos lieka menkos. Lietuvoje smarkiai išaugusias kuro kainas galėtų sumažinti akcizo mokesčių mažinimas, tačiau tokių ryžtingų priemonių nesiimama. Žvelgiant į kertines Lietuvos ekonomines bei socialines problemas, svarbu nepasiduoti klaidingai propagandai ir kai kurių kapitalistų klanų papirktų ekspertų skelbiamoms klaidingoms išvadoms. Svarbu pažvelgti platesniu žvilgsniu ir iškelti esminį klausimą – kam tarnauja šiuo metu Lietuvoje egzistuojanti santvarka? Ar ji tarnauja daugumai darbo žmonių – darbininkams, ūkininkams, pažangiajai inteligentijai, smulkiesiems ir vidutiniams verslininkams? Vargu ar daug kas gali teigti, kad ši santvarka tarnauja daugumai piliečių. Taip gali sakyti nebent naivūs žmonės arba korumpuoti politikai ir papirkti ekspertai. Dabartinė santvarka tarnauja kapitalistams – bankininkų ir oligarchų klanams. Šie klanai savo čiuptuvais apraizgė visą Lietuvą, jie valdo galingas monopolijas, daro įtaką įstatymų leidybai. Valdžios olimpe įsitvirtinę išnaudotojai kapitalistai nuskurdino Lietuvą, jie atsakingi už didžiulę emigraciją – faktinę deportaciją į Vakarus. Jei 2008–2009 metais įvairias problemas buvo galima pateisinti pasauline krize, tai dabar tuo prisidengti neįmanoma – juk krizės padariniai jau neutralizuoti daugelyje pasaulio valstybių.

Turime pažvelgti tiesai į akis – Lietuvoje antivalstybinių ir antikristinių jėgų vystomas monopolinis kapitalizmas yra daugumos piliečių ir pačios valstybės žlugdymas. Tai tikrų tikriausias sąmokslas prieš valstybę, o šio sąmokslo architektai – Lietuvoje didžiulę įtaką turinčių slaptų nusikalstamų organizacijų lyderiai ir jų šeimininkai, užsienio slaptųjų tarnybų emisarai ir tarptautinės mafijos vadeivos. Šios slaptos nusikalstamos organizacijos ir bankininkų bei oligarchų klanai susilieja tarpusavyje ir suformuoja stiprų trikampį žiedą, į kurį įeina oligarchinės struktūros ir jų valdomi holdingai bei finansinės institucijos, korumpuotų politikų ir pareigūnų grupuotės ir galingiausi kriminaliniai klanai. O kas Lietuvoje vadovauja slaptoms nusikalstamoms organizacijoms? Tarp jų yra ir visuomenei mažai žinomų asmenų, bet dauguma tokių organizacijų lyderių – tai iš KGB ir komunistinės nomenklatūros gretų kilę oligarchai, kriminaliniai baronai ir buvę įtakingi teisėsaugos pareigūnai. O padėtis Lietuvoje iš esmės keisis tada, kai bus atkurta teisinė valstybė ir atkurta ekonominė bei socialinė pusiausvyra. J. Hofnerio knygoje „Krikščioniškas socialinis mokymas“ rašoma: „Valstybinės valdžios užduočių sritį – įstatymų leidybą, valdymą ir teisėtvarką – nusako valstybės tikslas – sukurti sąlygas sėkmingai atsiskleisti individams, mažesnėms grupėms ir visai visuomenei. Pagrindiniai valstybinės valdžios uždaviniai: sienų apsauga, garbinga ir teisinga užsienio politika, teisingas valdymas ir teisėsauga, taip pat rūpinimasis visuotine gerove. Būtina pabrėžti, kad reikia kurti ne tik ekonominę ir socialinę materialios gerovės politiką, bet ir rūpintis nematerialia gerove, pirmiausia pasireiškiančia socialinio teisingumo įgyvendinimu, dorovinėmis vertybėmis pagrįstu liaudies švietimu, aukšta kultūra ir mokslu, rūpinimusi sveikatos apsauga. Bažnyčia vertina demokratinę sistemą, nes ši užtikrina piliečių teises daryti politinius sprendimus ir galimybę rinkti bei kontroliuoti savo valdžią ir pakeisti ją tada, kai tai pasirodo būtina. Todėl Bažnyčia nepritaria mažų privilegijuotų grupių kūrimuisi, kurios dėl savanaudiškų tikslų užgrobia valstybės valdžią. O teisingos valdžios egzistavimas jau susijęs su vertybių pasauliu. Tik priimdama tiesą laisvė įgauna tikrąją vertę. Netiesos pasaulyje laisvė netenka pagrindo, ir žmogus gyvena, patirdamas prievartą ir priklausydamas nuo atsitiktinumų“.

© 2011 „XXI amžius“