| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Kaišiadorių vyskupo 75-metis
Kovo 8 dieną Kaišiadorių vyskupui Juozui Matulaičiui sukako 75 metai. Ta proga Kaišiadorių Katedroje buvo švenčiamos iškilmingos šv. Mišios, kurioms vadovavo pats jubiliatas. Prieš šv. Mišias buvo perskaityta vyskupo biografija, kurioje atsispindėjo nueitas gyvenimo kelias ir atlikti darbai. Šv. Mišių auką kartu su Kaišiadorių vyskupu koncelebravo vyskupo pasveikinti atvykę 17 vyskupų apaštališkasis nuncijus arkivyskupas Luigi Bonazzi, Vilniaus arkivyskupas metropolitas kard. Audrys Juozas Bačkis, Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius SJ, kiti Lietuvos vyskupai bei vyskupai svečiai Liepojos vyskupas Vilhelms Lapelis (Latvija), Magdeburgo vyskupas emeritas Leo Nowak (Vokietija) bei gausus būrys kunigų. Šv. Mišių pradžioje Kaišiadorių vyskupas sveikindamas svečius kalbėjo: Šią dieną man sukanka 75-eri metai. Tai kanoninis amžius, kada einantis pareigas vyskupas įteikia Popiežiui prašymą atleisti iš pareigų. Visgi šią dieną labiausiai norisi padėkoti Viešpačiui už nueitą netrumpą gyvenimo kelią ir iš Jo patirtas malones Tėvus, Tėvynę, Bažnyčią, Kunigystę... Dėkoju Dievui, kad gimiau į Dievą tikinčių, jį nuoširdžiai mylinčių tėvų šeimoje, iš jų mokiausi Dievą mylėti, Jį garbinti ir Jam vienam tarnauti. Dėkoju Dievui, kad gimiau katalikiškame krašte, kur Jėzaus įsteigtoji Bažnyčia yra giliai įleidusi šaknis, persmelkusi daugelio žmonių gyvenseną Dievo ženklais, Jo vedimu. Dėkoju Dievui, kad gyvenimo kelyje man teko sutikti nemaža gerų žmonių kunigų, vienuolių, pasauliečių, galiausiai brolių vyskupų, padėjusių ir stiprinusių mane tikėjimo kelyje bei vykdant pašaukimo kunigiškas pareigas... Pastarąjį dvidešimtmetį man teko eiti labai šventas ir atsakingas Kaišiadorių vyskupijos vyskupo-ordinaro pareigas. Man, paprastam ir silpnam žmogui, jos buvo daugiau nei atsakingos. Todėl nuoširdžiai dėkoju Viešpačiui už turėtus ir turimus pagalbininkus, bendradarbius šiose pareigose kunigus, pašvęstojo gyvenimo asmenis, pasauliečius. Už juos visus aš melsiuosi šiose šv. Mišiose, dėkodamas Viešpačiui už gausias malones. Kviečiu ir Jus šia intencija pasimelsti, taip pat ir už Kaišiadorių vyskupiją, kuriai, iš Dievo malonės ir Apaštalų Sosto sprendimu, man tenka vadovauti, ir už Visuotinę Bažnyčią ir jos vyriausiąjį ganytoją popiežių Benediktą XVI. Homilijos žodyje Kauno arkiv. S. Tamkevičius SJ aktualiai aiškino triskart pakartotą Jėzaus klausimą apaštalui Petrui: Ar myli mane? Arkivyskupas prisiminė sunkius sovietmečio metus, kuomet pasirinkti kunigystę buvo ypač nepopuliaru ir net pavojinga. Į kunigų seminariją jaunuolius vedė didžiulis noras pasišvęsti Dievui ir tarnauti žmonių išganymui. Pradėjęs nuo sovietmečio arkivyskupas perėjo ir prie šiandienos aktualijų, švelniai paliesdamas net ir tomis dienomis ypač įsiaudrinusį politinį gyvenimą. Po šv. Mišių Kaišiadorių vyskupą sveikino Popiežiaus Nuncijus arkiv. L. Bonazzi. Nuncijaus kalbos buvo klausomasi ypač įdėmiai, nes joje nuskambėjo pranešimas, jog Kaišiadorių vyskupas dėl kanoninio amžiaus atidavė savo vyskupišką mandatą į Popiežiaus rankas. Nuncijus pranešė, kad vyskupas, kol Popiežius paskirs Kaišiadorių vyskupijai kitą ganytoją, ir toliau lieka vyskupo pareigose, bei ragino melstis, kad Viešpats, kai panorės, siųstų šiai Bažnyčiai naują, išmintingą ir šventą Ganytoją. Paskui sveikinimo programa persikėlė į netoli Kaišiadorių vyskupijos kurijos esančią pokylių salę. Lietuvos vyskupų vardu sveikinimo žodį tarė Vilkaviškio vyskupas emeritas Juozas Žemaitis MIC. Jis prisiminė ne tik tą dieną, kai du Juozai (J. Matulaitis ir J. Žemaitis) kartu priėmė vyskupo šventimus, bet prisiminė akimirką, kai kard. V. Sladkevičius naujai pašventintus vyskupus pristatė popiežiui Jonui Pauliui II. Tuomet Popiežius išreiškė nustebimą, kad Lietuva turi tokius jaunus vyskupus... Latvijos vyskupų vardu sveikino Liepojos vyskupas Vilhelms Lapelis. Įteikdamas septynių baltų rožių puokštę jubiliatui vyskupas perdavė septynių Latvijos vyskupų nuoširdžius sveikinimus ir palinkėjimus. Gausi delegacija sveikintojų atvyko iš Vokietijos. Magdeburgo vyskupas emeritas Leo Nowak prisiminė pirmuosius susitikimus su Kaišiadorių vyskupu 1991 metais ir dėkojo Lietuvos Bažnyčiai už sovietmetyje išsaugotą tikėjimą. Mons. Alfons Bokern kartu su savo palydovais tarė sveikinimo žodį Friesoythe parapijos vardu, nes partnerystė tarp Friesoythe parapijos ir Kaišiadorių vyskupijos tęsiasi nuo 1992 metų. Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius pasveikino vyskupą Ministro Pirmininko, Žemės ūkio ministerijos bei visų Lietuvos ūkininkų vardu. Seimo narė Vincė Vaidevutė Margevičienė perskaitė Seimo pirmininkės Irenos Degutienės sveikinimą. Seimo narys Kazimieras Uoka padėkojo vyskupui už tautos blaivinimo iniciatyvų palaikymą. Seimo narys Bronius Bradauskas džiaugėsi gražiu bendradarbiavimu su vyskupu siekiant padaryti žmonių gyvenimą gražesniu. Kaišiadorių vyskupijos kunigų vardu sveikinimą tarė Birštono parapijos klebonas dek. mons. Jonas Dalinevičius ir Molėtų parapijos klebonas dek. kun. Kęstutis Kazlauskas. Sveikinime buvo išreikštas nepaprastas vyskupo atvirumas ir prieinamumas žmonėms. Kun. K. Kazlauskas prisiminė atvejį, kai degant Labanoro bažnyčiai jis paskambino naktį vyskupui ir pranešė apie skaudžią nelaimę. Vyskupas nedvejodamas kėlėsi šaltą žiemos naktį ir atvyko į Labanorą susitikti su parapijiečiais. Seserų vienuolių vardu sveikino ses. Daiva Kristina Kuzmickaitė MVS Lietuvos moterų vienuolijų aukštesniųjų vyresniųjų konferencijos pirmininkė ir ses. Linda Emanuela Ceple, SJE Generalinė vyresnioji. Artimiausių vyskupo bendradarbių ir pagalbininkų sielovados srityje vardu sveikinimo žodį tarė Jaunimo centro dvasios vadas Kaišiadorių parapijos vikaras kun. Vytautas Kirka ir Daiva Nasevičienė, Kaišiadorių vyskupijos Šeimos centro vadovė. Pasveikinti vyskupo atvyko pagrindinių vyskupijos teritorijoje esančių savivaldybių atstovai. Alytaus rajono savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas pasidžiaugė asmenine ir sena pažintimi su tuomet dar kunigu Juozu Matulaičiu; Elektrėnų savivaldybės meras Arvydas Vyšniauskas padėkojo už bendradarbiavimą ir supratimą; Varėnos rajono savivaldybės meras Vidas Mikalauskas prisiminė, jog vyskupas, atvykęs į vėtros nusiaubtą Sarapiniškių kaimą, guodė žmones ir suteikė jiems pagalbą. Birštono savivaldybės administracijos direktorius Valentinas Vincas Revuckas pakvietė vyskupą apsilankyti Birštono sanatorijoje. Šventės kulminacija tapo Kaišiadorių rajono savivaldybės sveikinimas. Vicemeras perskaitė Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos sprendimą suteikti vyskupui Kaišiadorių rajono garbės piliečio vardą. Kaišiadorių rajono savivaldybės meras Romualdas Urmilevičius papuošė vyskupą garbės piliečio regalijomis, o administracijos direktorius Vytautas Streikauskas įteikė vyskupui savivaldybės lėšomis išleistą knygą Kunigystės pilnatvė. Kaišiadorių vyskupas Juozas Matulaitis (leidinio teksto autorė Birutė Grižienė). Jame publikuotos nuotraukos iš Kaišiadorių vyskupijos kurijos archyvo. Leidinyje apžvelgiama pastarųjų dvidešimties metų Kaišiadorių vyskupijos istorija bei Kaišiadorių vyskupo J. Matulaičio veikla.. Paskutinį oficialų sveikinimą tarė atstatomos Labanoro parapijos klebonas kun. Jurgis Kazlauskas bei generalinio rangovo UAB Vidista direktorė Vida Maišėnienė. Jie pažadėjo padaryti viską, kad Labanoras kuo greičiau vėl turėtų savo bažnyčią. Labanoriečių sveikinimo žodžiuose atsispindėjo dėkingumas, nes Kaišiadorių vyskupas kvietimuose į gimtadienio šventę ragino gėlėms skirtus pinigus aukoti Labanoro bažnyčios atstatymui. Oficialios dalies pabaigoje Kaišiadorių vyskupas padėkojo svečiams už sveikinimus ir pakvietė visus prie stalo. Kiti sveikintojai tuo metu galėjo prieiti prie vyskupo ir privačiai jį pasveikinti. Atsidėkodamas už jam pareikštą padėką Kaišiadorių vyskupas svečiams padovanojo knygą su tai atmintinai dienai skirtu įrašu. Kaišiadorių vyskupijos tikintieji linki savo ganytojui stiprios sveikatos, daug Dievo palaimos ir meldžia Viešpatį, kad vyskupija gautų esamo ganytojo vertą įpėdinį, nors sveikinimo kalbose nuskambėjo pageidavimas, kad Popiežius neskubėtų ieškoti Kaišiadorių vyskupijai naujo ganytojo...
Pagal Kaišiadorių vyskupo generalvikaro mons. Algirdo Jurevičiaus informaciją
Apaštalinio Nuncijaus arkivyskupo Luigi Bonazzi žodis Kaišiadorių Katedroje, minint Kaišiadorių vyskupo Juozo Matulaičio 75 metų jubiliejinę sukaktį Džiaugiuosi, galėdamas tarti jums žodį kaip Šventojo Tėvo atstovas šioje mylimoje šalyje, Mišių pabaigoje, kurios surinko mus aplink jūsų brangų vyskupą Juozą Matulaitį jo 75-ojo gimtadienio proga. Kaip ragina apašt. Paulius, mes turime visada dėkoti Dievui (plg. Ef 5, 20). Bet yra progų, kai dėkojimas tampa dar stipresnis ir nuoširdesnis. Jums, vysk. J. Matulaiti, šiandien yra viena iš tų progų. Juk šiandien Jūs švenčiate savo gimtadienį, tą įvykį, kuris savaime kviečia dėkoti Viešpačiui už gyvenimo dovaną. Švenčiate ypatingą, 75-ajį gimtadienį, o tai reiškia, kad Katalikų Bažnyčios vyskupas turi atiduoti į Šventojo Tėvo rankas savo vyskupystės mandatą. Šiose Mišiose Jūs, brangus vyskupe, su duonos ir vyno, kurie tapo Kristaus Kūnu ir Krauju, auka sujungėte padėką Viešpačiui už gyvenimo dovaną ir kartu paaukojimą savo vyskupiškos tarnystės, kurią atliekate Kaišiadorių vyskupijoje nuo 1989 metų. Mylimas ir gerbiamas vysk. J. Matulaiti, mes visi čia esantys vienijamės su Jumis ir dėkojame Viešpačiui su Jumis ir už Jus. Taip dėkodami SU JUMIS, dalyvaujame tame, kas šia akimirką vyksta Jūsų širdyje. Bet taip pat dėkojame Viešpačiui UŽ JUS, už Dievo dovaną, kuria buvote Jūs per dvidešimt vienerius savo vyskupavimo Kaišiadoryse metus. Brangūs broliai, kas gi daro vysk. J. Matulaitį tokiu mielu žmogumi, kurio neįmanoma nemylėti ir negerbti? Tai veidas, kurio mes visi ieškome ir kurio mums taip reikia: bičiulio, brolio, tėvo, Gerojo Ganytojo veidas. Po kuklia, nuolankia, romia vysk. J. Matulaičio išvaizda slepiasi nesunkiai atpažįstamas Gerasis Ganytojas ištikimas, uolus, rūpestingai darantis gera ir žadinantis gerumą savo tikinčiuosiuose. Dėkojame Viešpačiui už šį Gerąjį Ganytoją. Šalia kitų dalykų dėkojame už uolumą ir užsidegimą, su kuriuo vysk. J. Matulaitis ugdė tikėjimą, skatino katechezę, palaikė jaunimą ir šeimas, drąsino Caritas veiklą, puoselėjo bažnyčias, lydėjo Paparčių vienuolyno gimimą ir augimą, Guronyse atidarė Marijai skirtus rekolekcijų namus, o visada, labiau už viską mylėjo Pivašiūnų Marijos šventovę. Manau, kad ypač nuoširdžiai su vysk. J. Matulaičiu dėkoja Viešpačiui tie 39 kunigai, kuriuos jis pašventino per savo vaisingos vyskupystės metus. O dabar? Drįstu pasidalinti su Jumis, vysk. J. Matulaiti, ir su jumis visais vienu Motinos Teresės iš Kalkutos patarimu. Motina Teresė mėgo sakyti kunigams: Kunige, švęsk šv. Mišias, tarsi tai būtų pirmosios, paskutinės ir vienintelės Mišios, kurias šventi. Tai be galo išmintingas patarimas. Jis kviečia mus pilnai išgyventi dabartį ir šią akimirką gerai atlikti mums patikėtą darbą. Jei kuris yra mokytojas, temoko taip, tarsi tai būtų pirmoji, paskutinė, vienintelė diena, kai moko. Jeigu kas serga, teišgyvena susitikimą su skausmu, tarsi tai būtų pirmoji, paskutinė ir vienintelė kančia, kurią jis gali paaukoti. Jei esi vienuolė, turi išgyventi savo įžadus, tarsi tai būtų pirmoji, paskutinė ir vienintelė proga, kai gali įrodyti Dievui savo meilę ir ištikimybę. Ir taip visados. Vysk. Juozas Matulaitis grąžino į Popiežiaus rankas savo ganytojo mandatą, o Benediktas XVI jam pasakė: būk ir toliau Kaišiadorių ganytoju, kol galėsiu paskirti tavo įpėdinį, naują Kaišiadorių vyskupą. Tad, vysk. J. Matulaiti, linkime, kad galėtumėte ir toliau išgyventi savo vyskupišką tarnystę taip, tarsi tai būtų pirmoji diena, kai esate šios vyskupijos vyskupu, ir taip, tarsi ji būtų paskutinė ir vienintelė. Ir taip kiekvieną dieną. Ir melskimės. Melskimės visi, kad Viešpats, kai panorės, siųstų šiai Bažnyčiai naują, išmintingą ir šventą Ganytoją Kaišiadorių vyskupijos ir visos Lietuvos tikinčiųjų džiaugsmui. Telaimina Jus Viešpats, Ekscelencija Matulaiti. Nuoširdžiai dėkoju.
© 2011 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |