Kultūros zona

Prisiminimai apie Čiurlionius

Benjaminas ŽULYS

Kauno valstybiniame dramos teatre įvyko kūrybos vakaras, skirtas Sofijos Kymantaitės Čiurlionienės gimimo 125-osioms ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 100-osioms mirties metinėms. Renginį, pavadintą „...aną vasarą...“  vedė teatro aktoriai Jūratė Onaitytė, Inga Mikutavičiūtė ir Egidijus Stancikas. Renginio įžangoje skambėjo legendinio kompozitoriaus preliudas fortepijonui „Viešpaties angelas“, kurį atliko M. K. Čiurlionio vaikaitis pianistas Rokas Zubovas.

Kaip gausiai susirinkusiems kompozitoriaus ir dailininko kūrybos mylėtojams pasakojo renginio vedėjai, XX a. pradžioje susipažino Sofija ir Mikalojus Konstantinas, pažintis peraugo didelę meilę, kuri truko visą gyvenimą. Tai atspindi ir jų rašyti laiškai. Juose Mikalojus į savo išrinktąją kreipiasi: „Zosele, vienintele mano... mieliausioji mano... saulute mano...“ Su ja jis dalydavosi mintimis apie kūrybą, kūrėjo pašaukimą bei atsakomybę. Kompozitoriaus įsitikinimu, kūryba turi tarnauti dvasinėms reikmėms, be to, vien talento nepakanka – reikia atkaklaus darbo. Todėl ir poilsiaudami Palangoje abu kūrėjai nemažai dirbo – jis tapė, ji rašė. Viename laiške Sofijai jis teigė: „Šventai tikiu, kad pilkuma, skarmalota proza neįsigaus niekada į mūsų Namus“. Aktoriai skaitė ištraukas iš laiškų, įspūdingai skambėjo ištraukos iš Sofijos pasakų ciklo „Jūra“, parašyto 1915 metais. Liaudies pasakų motyvais rašytoja sukūrė tautosakines poemas „Giria žalioji“, „Mūsų jauja“, „Vaiva“, pjesę-pasaką „Dvylika brolių juodvarniais laksčiusių“ ir kt. Nemažą rašytojos kūrybos dalį sudarė dramaturgija. Dramoje „Aušros sūnus“ ji pavaizdavo kovą dėl lietuviškos spaudos carizmo metais ir kt. Kai kuriuose darbuose rašytoja rūpinosi lietuvių literatūros meniškumu, propagavo modernistinę literatūros atnaujinimo programą. O kur dar plati visuomeninė veikla. 1927 metais ji buvo apdovanota Vyties kryžiaus 2-os rūšies 3-ojo laipsnio ordinu.

Legendinio, mistinio menininko M. K. Čiurlionio paveiksluose (jų jis sukūrė apie 300) stebina filosofija, minties gelmė. Be to, jis dar sukūrė  apie pustrečio šimto muzikinių kūrinių, harmonizavo ir aranžavo kelias dešimtis liaudies dainų, aktyviai dalyvavo visuomeninėje kūrybinėje veikloje. Ir visa tai – per labai trumpą gyvenimą...

Ir dabar kelia susižavėjimą simfoninės poemos „Jūra“, „Miške“, preliudai, sonatos, fugetės, harmonizuotas rinkinys lietuviškoms mokykloms „Vieversėlis“ . Plačiai žinomi jo paveikslai „Rex“, „Auka“, „Pasaka“ ir daugybė kitų. Jo paveikslai, muzikiniai kūriniai seniai ir plačiai žinomi ne vien mūsų šalyje, bet ir daugelyje užsienio valstybių. Neatsitiktinai tarptautinė UNESCO organizacija M.K. Čiurlionio jubiliejų šiemet įtraukė į minimų datų sąrašą.

Minėjime kompozitoriaus vaikaitis pianistas R. Zubovas ir jo žmona Sonata fortepijonu atliko simfoninę poemą „Miške“. Ji pirmą kartą fortepijonu buvo atlikta keturiomis rankomis.        

Minėjimo metu teatre veikė paroda, pasakojanti apie Sofijos ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionių gyvenimą.  

Kaunas

© 2011 „XXI amžius“