Kultūros zona

Naujienų vaivorykštė

Prelatas ir jo tapyba

Dr. Aldona KačerauskIENĖ

Prelatas Stasys Žilys, jau seniai gyvenantis Romoje ir dirbantis Popiežiškojoje Šv. Kazimiero lietuvių kolegojoje,  Lietuvos visuomenei mažai žinomas. Gegužės 3 dieną Užsienio reikalų ministerijos Meno galerijoje buvo atidaryta jo tapybos darbų paroda. Apie autorių, jo kūrybą ir kitus darbus papasakojo Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis ir Telšių vyskupas Jonas Boruta. S. Žilys – žemaitis dienininkas. Pasak vyskupo J. Borutos, šiai tarmei atstovaujantys žmonės yra uždaro būdo, susitelkę savyje. S. Žilys gimė 1924 m. rugsėjo 24 dieną Dargalių kaime netoli Šilalės. Būdamas devyniolikos metų įstojo į Telšių kunigų seminariją. Artinantis Antrojo pasaulinio karo frontui išvyko į Vokietiją, mokslą tęsė Eichštete, vėliau Grigaliaus universitete Romoje. 1948 m. gruodžio 18 dieną Romoje S. Žilys gavo kunigystės šventimus. 1951–1957 metais dirbo Amos vyskupijoje (Kanada) kurijos sekretoriumi, vicekancleriu. 1959 metais Grigaliaus universitete Romoje apgynė teologijos daktaro disertaciją. 1962–1992 metais S. Žilys dirbo Šventojo Sosto Rytų bažnyčių kongregacijos archyvaru. Jis buvo paskirtas Popiežiškosios Šv. Kazimiero lietuvių kolegijos Romoje studijų prefektu. Iki šiol jis yra Kolegijos dvasios tėvas, moko norinčiuosius išmokti lietuviškai. Prel. S. Žilys mokė Šventąjį Tėvą Joną Paulių II lietuvių kalbos, vertė jo knygas bei homilijas, padėjo pasirengti vizitui į Lietuvą.

Prel. S. Žilys yra Dievo apdovanotas daugeliu talentų – nė vieno jų neužkasė į žemę. Jis yra dviejų teologinių knygų „Gyvenimo šaltiniai“ ir „Gyvoji Liturgija“ autorius. Šie veikalai sovietmečiu buvo sėkmingai pervežti per geležinę uždangą ir mielai skaitomi tautiečių. Nuo jaunystės jis rašo eilėraščius, kurių dalis buvo skelbta „Aidų“ žurnale ir kitoje išeivijos spaudoje. Kai kurie eilėraščiai yra tapę religinėmis ir liturginėmis giesmėmis.

Pajutęs polinkį dailei, S. Žilys piešimą ir tapybą studijavo Romoje pas Romos dailės akademijos profesorius. Personalinės jo parodos buvo surengtos Kanadoje, Alytuje, Šilalėje ir Vilniuje. Tačiau autoriui nerūpi viešas kūrybos demonstravimas. Jam dailė yra dvasinės raiškos dalis. Savo paveikslus jis mielai dovanoja, todėl šimtai jo darbų pasklido po pasaulį... Parodoje eksponuojamus paveikslus autorius dovanojo Telšių kunigų seminarijai. Daug paveikslų yra nedidelio formato (30 x 40 cm.), tik „Prašant gero oro“ gerokai didesnis. Paveikslų idėjas danai padiktuoja gimtojo krašto prisiminimai: „Bulviakasis“, „Kirtėjai“, „Vakaras ganykloje“, „Kepėja“. Kai kurie skirti išeivijos temai: „Išeiviai“, „Svetimoje šalyje“ ir kt. Nemažai paveikslų religinės tematikos: „Išvarymas iš rojaus“, „Kristaus gimimas“, „Nukryžiavimas“, „Gerasis Ganytojas“, „Šv. Martyno apsiaustas“. „Paveikslų grožis slypi po gilesniu sluoksniu, tik dvasinio pažinimo šviesa atskleidžia jų didybę“, – sakė vysk. J. Boruta.

Prel. S. Žilys niekada nebuvo nutolęs nuo Lietuvos, dirbo savo tėvynės žmonėms, Lietuvos Bažnyčiai. Jį pažinojusieji žavisi šviečiančia jo asmenybe. „Tai šventas kunigas, šiltas, malonus žmogus“, – sakė ministras A. Ažubalis.

© 2011 „XXI amžius“