|
Mokiniams apie žurnalistiką
Benjaminas ŽULYS
Kauno Senamiestyje, Puodžių gatvėje įsikūrusi Algio Žikevičiaus saugaus vaiko mokykla. Ji pavadinta šviesaus atminimo jos įkūrėjo vardu ir aktyviai bendrauja su jaunimu, tėvais ir pedagogais, leidžia laikraštį Saugus vaikas. Mokykloje veikia ir Jaunųjų žurnalistų būrelis, kurio užsiėmimuose dalyvauja į kūrybinę, literatūrinę veiklą linkę vaikai, vyresniųjų klasių moksleiviai. Vieną gegužės popietę jie susitiko su keliais miesto žurnalistais. Svečiais buvo Lietuvos žurnalistų sąjungos Etikos komisijos pirmininkas Viktoras Trofimišinas ir leidyklos Nijanga direktorė Nijolė Deltuvienė. Atvirame pokalbyje buvo aptarti žurnalistinio darbo ypatumai, žurnalistinė etika. Kaip sakė kolega Viktoras, tiksliai apibūdinti, kas yra žurnalistika, ganėtinai sudėtinga, nes tai labai platus veiklos baras, apimantis įvairiausias gyvenimo sritis. Net aukštoji mokykla, rengianti tokius specialistus, vargu ar gali parengti visaverčius žurnalistus. Pats žurnalistas bręsta, kyla į aukštumas arba lieka vidutinybe, negebančia mąstyti, savo mintis reikšti kūrybingai. Ne kiekvienas, kad ir baigęs universitetą, išlaiko profesinį gyvenimo egzaminą. Vienų leidinių tiražai milžiniški, kitų maži, vienos televizijos laidos noriai žiūrimos, kitos ne. Priežastys paprastos ten, kur pasakojama apie žudynes, nusikaltimus, kartais net su pasimėgavimu juos smulkiai aprašant, parodant nusikaltimų eigą ar jų padarinius, papasakojant nusikaltimų technologijas, tiražai dideli. O štai kultūriniai, krikščioniškos minties leidiniai nėra populiarūs, nes juose nėra smurto, skandalų. Štai laikraštis XXI amžius, kuriame vyrauja doros, tikėjimo, dvasingumo temos, neturi daug skaitytojų. Tai byloja apie mūsų visuomenės dvasinės brandos lygį.
Mokinės Ugnė Katilauskaitė ir Akvilė Baublytė pasidomėjo, kaip žiniasklaidoje nušviečiamas smurtas. Mokyklos laikraštyje Saugus vaikas jaunosios žurnalistės pasidalijo savo pastebėjimais. Kai kuriuose leidiniuose agresija, smurtas dar apibūdinami kaip nerūpestingumas, nepagarba kitam žmogui. Skriaudžiamųjų gyvybė tarsi daiktas, su kuriuo skriaudėjai elgiasi taip, kaip užsigeidžia, laiko ją tarsi savo nuosavybe. Tame pačiame laikraštyje jaunųjų skaitytojų klausiama, kaip jie pasielgtų, jei pamatytų, kad bendraamžį skriaudžia kiti paaugliai, jei pamato vaikus, skriaudžiančius kačiuką ir kt.
Susitikime buvo kalbama apie dovanų ėmimą, plagijavimo atvejus. LŽS Etikos komisijos kodekse nurodoma, kad žurnalistas neturi teisės priimti dovanų, mokamų kelionių, kad nebūtų pakenkta jo nepriklausomumui. Vaikų literatūros leidyklos Nijanga vadovė N. Deltuvienė pastebėjo nuo leidyklos knygelių žodis žodin nukopijuotus tekstus kituose leidiniuose. V. Trofimišino įsitikinimu, plagiatas yra tikrų tikriausia vagystė, tačiau vargu ar Kodekso pakaks apsaugoti nuo šio nusižengimo. Tam yra Dešimt Dievo Įsakymų, jų paisykime, sakė jis.
Susitikime dalyvavo jaunieji žurnalistai iš Aušros, Jono Jablonskio, Maironio gimnazijų. Kai kurie jų ketina tapti profesionaliais žurnalistais. Ar tam reikia pašaukimo, talento, ar tai tik gyvenimo būdas, parodys gyvenimas. Kurį būdą pasirinksi, toks bus ir gyvenimas.
© 2011 XXI amžius
|