Kultūros zona

Naujienų vaivorykštė

Visada jaunas „Jaunystės“ choras

Živilė BALTUŠNIKAITĖ,

buvusi „Jaunystės“ choristė

LTV konkurse „Lietuvos balsai“ 2009 metais „Jaunystės“ choras užėmė 3 vietą Rimanto STEPONAVIČIAUS (www.fotor.lt) nuotrauka

Diriguoja Robertas Varnas

Choro vadovai Benediktas Mačikėnas ir Romaldas Misiukevičius

Choras „Jaunystė“. Vilnius, 1965

Gegužės pradžioje Kauno technologijos  universiteto pirmųjų rūmų auloje šypsojosi ir akademinio jaunimo veidai, ir buvusių choristų, suvažiavusių iš visos Lietuvos. Čia choras „Jaunystė“ šventė savo koncertinės veiklos 85-ąją sukaktį.

Prieš 85-erius metus…

Kun. Teodoras Brazys, Lietuvos universiteto Teologijos-filosofijos fakulteto docentas, bažnytinės muzikos ir muzikos istorijos dėstytojas, pirmųjų muzikos vadovėlių Lietuvoje autorius, Kunigų seminarijos  profesorius, 1924 metais subūrė Lietuvos universiteto studentų chorą. Iš pradžių nebuvo nei fortepijono, nei patalpų repeticijoms. Po metų 137 dainininkams pasisiūlė vadovauti Nikodemas Martinonis. Pradžioje dirigentas dirbo be atlyginimo. Lietuva kūrėsi, visus buvo apėmęs dvasinis, kūrybinis pakilimas.

Pirmasis choro koncertas įvyko 1926 m. gruodžio 16 dieną universiteto auloje. Choras sudainavo šešias dainas, tarp jų ir Juozo Naujalio „Lietuvos grožis“, Teodoro Brazio „Tu, berželi“ ir kitus. Antrajame koncerte 1927 m. balandžio 2 dieną choras pirmąjį kartą sudainavo studentų himną „Gaudeamus“ ir keturias dainas.

Nuo 1929 metų trejus metus chorui vadovavo sutartinių rinkėjas Zenonas Slavinskas (Slaviūnas). Chorą ugdė žymūs Lietuvos kompozitoriai. Nuo 1932 metų chorui vadovavo kompozitorius Stasys Šimkus, o nuo 1934 metų – kompozitorius Konradas Kaveckas. Prasidėjo choro koncertinės kelionės į užsienį. Choras koncertavo Švedijoje (1935 m.), Paryžiuje (1937 m.), Čekoslovakijoje ( 1938 m.). Choras a capella dainavo liaudies dainas, atliko klasikų kūrinius.

Choro garbės nariais tapo solistai Kipras Petrauskas, Antanas Kučingis ir kiti. Buvo minimos žymių Lietuvos kompozitorių sukaktys: Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Juozo Naujalio, Česlovo Sasnausko, rengiami koncertai, skirti kurios nors šalies muzikai.

1940 metais chorui ėmė vadovauti kompozitorius Klemensas Griauzdė. Sovietinio režimo planuose koncertinės kelionės buvo leidžiamos tik Rytų kryptimi – ryšiai su Vakarų pasauliu uždrausti, repertuaras griežtai cenzūruojamas. Prasidėjus hitlerinei okupacijai choro veikla buvo sustabdyta. Choras rinkdavosi slapta.

1945 metais choras parengė naują, cenzūruotą programą ir koncertavo Lietuvos miestuose. Respublikinėje dainų šventėje chorų konkurse choras laimėjo pirmąją vietą ir buvo apdovanotas ypatinga dovana – fortepijonu. 1946 metais choro vadovauti ėmėsi kompozitorius Jonas Dambrauskas.

Nuo 1950 metų Kauno politechnikos instituto vadovu tapęs prof. Kazimieras Baršauskas globojo chorą. Su pagarba prof. K. Baršauską prisimena tremtinių vaikai, jo užtarimu galėję studijuoti  institute, apgindavo jis ir baramus už patriotines dainas.

1951 metais choras liko be vadovo – gelbėjo būsimasis inžinierius Vytautas Kugevičius, vėliau dirbęs chormeisteriu. 1954 metais grįžo kompozitorius  K. Griauzdė. Choras siekė profesionalumo, jo repertuare jau buvo kantatos  ir oratorijos. 120 dainininkų lavino dainavimo meistriškumą. 1956 metais choras išvyko į Kijevą ir Tartu mieste dalyvavo Pabaltijo studentų Dainų šventėje. Sugrįžę dainavo pirmame KPI festivalyje.

Chorui švenčiant koncertinės veiklos 30-metį, gegužės 20 dieną surengtas didžiulis koncertas, kuriame dalyvavo Kauno miesto simfoninis orkestras ir solistai. Buvo atlikta daug liaudies dainų, Mendelsono baladė „Valpurgijų naktis“ ir kiti kūriniai. Liepos mėnesį I respublikiniame studentų ir jaunimo festivalyje pelnė laureato vardą.

K. Griauzdė persikėlė gyventi į Vilnių, bet sekmadieniais atvykdavo į choro repeticijas. Vadovu buvo pakviestas jo mokinys, jaunas dirigentas Vytautas Simanavičius. Gruodžio 12 dieną akademinis choras dainavo, pritariant respublikiniam radijo simfoniniam orkestrui, dirigavo K. Griauzdė. Valstybinėje filharmonijoje susirinkę klausytojai šiltai sutiko choro pasirodymą. Kompozitorius V. Budrevičius spaudoje gyrė chorą, kuris, pasak jo, sparčiais tempais žengia į priekį. Kauno miesto saviveiklos kolektyvų apžiūroje choras laimėjo pirmąją vietą. Koncertai, repeticijos, vėl kelionė į Rygą, į II Pabaltijo studentų Dainų šventę. Jungė skambios dainos, šokiai aplink didžiulį laužą, parsivežta puiki nuotaika, kuri padėjo studijuojant. Deja, neišvengta nelaimės – netikėtai mirė V. Simanavičius.

1959 metai – išbandymų ir pergalės laikas. Chorui vadovauti ateina Benediktas Mačikėnas, gabus, valingas, turįs chorvedžio patirtį, buvęs Kauno bažnytinių chorų dirigentas, vargonininkas. Choras intensyviai repetuoja. Džiugina kelionės po Pabaltijį, Leningradą. Pavasarį chorą paliko 49 absolventai. Visus sukrečia KPI vadovybės sprendimas panaikinti akademinį chorą. B. Mačikėnas ir K. Griauzdė, pasitelkę buvusius choristus – inžinierius, stengėsi gelbėti vieną seniausių kolektyvų. Gruodžio 6 dieną surengtas koncertas parodė, kad choras gyvas, stiprus. Parašytas atviras laiškas KPI vadovybei pakeitė grėsmingą padėtį.

1960 metais vasario mėnesį priimta 90 naujų dainininkų. Kovo 13 dieną įvykęs atkurto choro koncertas Vilniaus valstybinėje konservatorijoje buvo tikra šventė, antrasis choro gimimas. Kompozitoriui K. Griauzdei suteiktas choro Garbės nario vardas. Respublikinėje dainų šventėje ir chorų konkurse dalyvavęs choras laimėjo pirmąją vietą. KPI akademiniam chorui suteiktas Nusipelniusio kolektyvo garbės vardas.

1961 metais choras koncertavo Minske, Kijeve. Atnaujinus repertuarą dainavo Lietuvos miestuose, pasirodė per televiziją.

Absoliučiai geriausias

Choro meno vadovas ir dirigentas B. Mačikėnas sakydavo: „Svarbu gerai dainuoti. Pergalė ateis pati“. Chorvedys nuo Dievo savo meile dainai užkrėsdavo ir kitus. Repeticijose lavino balsų skambėjimą, kvėpavimą, artikuliaciją. Kūrinio frazes choristai kartodavo keletą kartų. Dirigentas siekė subtilios kūrinio interpretacijos, tikslaus intonavimo, vidinio muzikos pajautimo. Gera nuotaika buvo būtina koncerto vėliava. B. Mačikėnas mėgo bendrauti su studentais ne tik repeticijose. Jo šiltą, tėvišką rūpestį pajuto daugelis. Maestro pasiūlytos išvykos į gamtą tapo tradicija. Dažnai  skambėdavo choro pamėgta daina „Po aukštus kalnus“. Bendravimas suartino ir choro stovyklose, rengiamose prieš Dainų šventes Aukštadvaryje, Belvederyje, Kunigiškėse, vėliau Kapitoniškėse, kelionės valtimis Ignalinos ežerais. 138 choristai tobulino dainavimo ir bendravimo meną. Choro repertuare buvo dainos „Lietuva brangi“ (muz. J. Naujalio), lietuvių liaudies daina „Beauštanti aušrelė“ (harm. M. K. Čiurlionio), „Užmigo žemė“ (muz. Č. Sasnausko), Hendelio Largo, Medžiotojų choras iš J. Haidno oratorijos „Metų laikai“, vestuvių choras iš Dž. Verdi operos „Ernani“, E. Balsio kantata „Giesmė mano žemei“ ir kiti.

1962 metų spalio 17 dieną Nusipelniusiam kolektyvui KPI akademiniam chorui patvirtintas „Jaunystės“ vardas. Naują programą padėjo paruošti koncertmeisterė ir solistė Leokadija Olšauskaitė (Juškienė). Vėl koncertai Rygoje, Tartu, Taline, Leningrade. 1964 metais choras koncertavo Maskvoje.

Belvederyje besiruošiant 1965 metų Dainų šventei dainos skambėjo ant aukšto Nemuno kranto. Visiems choristams individualiai buvo siuvami nauji koncertiniai drabužiai. Kai choristai ėjo Vilniaus gatvėmis, žmonės plojo, sveikino iškilmingai atrodančius dainininkus. Merginos panašėjo į deives. Dainų šventėje „Jaunystės“ choras laimėjo pirmąją vietą ir absoliučiai geriausio mišraus saviveiklinio choro Lietuvoje vardą. Choro meno vadovui B. Mačikėnui buvo suteiktas Lietuvos nusipelniusio artisto garbės vardas.

Kelionės, koncertai

Studentai laukdavo kelionių, kurios teikė pažinimo džiaugsmą. 1965 metais choras išvyko į kelionę po Užkaukazę. Daug malonių įspūdžių parsivežė iš Užkarpatės. „Jaunystė“ – pirmasis choras Lietuvoje, pokaryje išvykęs į užsienį. 1966 m. pavasarį dainos įveikė „geležinę uždangą“ – choras išvyko koncertuoti į Lenkiją, Čekoslovakiją. Koncertmeisteris Donatas Jokūbonis padėjo paruošti repertuarą, kurio programoje skambėjo Pasveikinimo choras iš Vytauto Klovos operos „Pilėnai“, Alelluja iš F. Hendelio oratorijos „Mesijas“. Ypač šiltai buvo sutikta V. A. Mocarto „Lopšinė“ ir solistė Rėda Šakalytė.

1967 metais choras šventė 40 metų jubiliejų. Koncerte dainavo ir buvę choristai, dirigavo buvę choro vadovai. B. Mačikėno iniciatyva buvo įkurtas „Absolvento“ choras, kuriame dainavo choro veteranas Algirdas Grinis ir kiti absolventai. Rudenį „Jaunystė“ dainavo Tartu „Gaudeamus“ šventėje. Rudenį išvyko į koncertinę kelionę po Bulgariją, Rumuniją.

B. Mačikėnas išėjo vadovauti vyrų chorui „Perkūnas“. Nelengva buvo skirtis su studentais. Savo kūrybinius metus, praleistus su „Jaunystės“ choru, maestro vadino gražiausiais. 1992 metais B. Mačikėnas įkūrė chorą „Cantate“ Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje. Maestro mokinys doc. Romaldas Misiukevičius savo Mokytojo šviesiam atminimui sudarė ir išleido knygą „Chorvedys Benediktas Mačikėnas“ (2009).

„Jaunystės“ choras skynė laurus ir vadovaujant Robertui Varnui 1968–1982 metais. Choras vėl buvo absoliučiai geriausias 1970, 1975 metais. Konkursuose „Juventus“ laimėjo septynias prizines vietas. Akademinis jaunimas keliavo ir po Sovietų Sąjungą, ir užsienį.

Jubiliejiniam choro koncertui „Jaunystė“ paruošė S. Šimkaus kantatą „Atsisveikinimas su Tėvyne“, su Nacionaliniu simfoniniu orkestru atliko Giedriaus Kuprevičiaus kantatą „Pagonių giesmės“ ir kt.

Vadovaujant Ramūnui Tilvikui choras lankėsi Vietname. Vėliau „Jaunystei“ vadovavo Stasys Selemenavičius, Regina Meilutienė, Zigmas Genutis.

Sovietmečiu „Jaunystė“ ir kiti chorai liaudies dainomis, lietuvių klasikų kūriniais gaivino, stiprino ir saugojo tautos dvasią. Daina „Lietuva brangi“ tapo antruoju Himnu. Apie „Jaunystės“ chorinio dainavimo pasiekimus teigiamai atsiliepė žymus chorvedys prof. Petras Bingelis. Išugdyti „Jaunystės“ dainininkai įsiliejo į kitus meno kolektyvus.

Mūsų dainos skamba

Su tokiu šūkiu „Jaunystės“ choras atėjo į Atgimimą. 1987 metais chorui pradėjo vadovauti Algirdas Viesulas. Keletą metų chorui vadovavo doc. Romaldas Misiukevičius. Minint 65-ąjį „Jaunystės“ jubiliejų choras pirmą kartą atliko kantatą „Tu Vilniuj pasilik, Valdove“. Koncertas įvyko Kauno filharmonijoje, vėliau Klaipėdoje. 1994 metais Vilniuje įvyko I Pasaulio lietuvių dainų šventė.

1994 metais „Jaunystės“ choro meno vadove ir dirigente tapo jauna energinga muzikė Danguolė Beinarytė. „Jaunystės“ choras tęsia pirmtakų tradicijas: dalyvauja Dainų šventėse, Baltijos šalių studentų dainų šventėse „Gaudeamus“, keliauja po Vakarus, iškylauja gamtoje, stovyklauja, sveikina naujus choro narius, gražiai išleidžia absolventus. 2001 metais išleista kompaktinė choro plokštelė „Salve mundi“. Chorui talkina D. Beinarytės duktė Marija, choro pirmininkė Erika Dilkevičiūtė.

2002 metais D. Beinarytė tapo Kauno Paminklinės Kristaus Prisikėlimo bažnyčios  vargonininke. Iškilmingose šventėse gieda „Jaunystės“ choras. Skamba P. Beinario „Po kryžium“ ir kitos jo sukurtos giesmės.

2001 metais „Jaunystės“ 75 metų jubiliejui buvo atlikta Zitos Bružaitės opera-misterija „Undinė“ (režisierė, scenografė, dirigentė D. Beinarytė), 2007 metais pakartota Kauno pilyje. Vadovės priesakas „Šypsokis, ir tau visi šypsosis“ kuria stebuklus. Choristus galima pažinti iš giedro veido, šypsenos, mokėjimo bendrauti. 2010 metais „Jaunystė“ svečiavosi pas Punsko lietuvius, skleidė gerą dvasią ir jos sėmėsi iš lietuvybę išsaugojusių punskiečių.

2011 metais choras „Jaunystė“ šventė savo koncertinės veiklos 85-ąją sukaktį. Gegužės 6 dieną Kauno technologijos  universiteto pirmųjų rūmų auloje šypsojosi ir akademinio jaunimo veidai, ir buvusių choristų, suvažiavusių iš visos Lietuvos. Nors daugelio plaukai pabalę, bet laikas neišblukino prisiminimų. Susitikimo džiaugsmas, dainos vėl sujungė visus lyg gimines Prisiminimų vakare. Atvyko prieškario VDU paskutinės laidos (1946–1950) absolventė Aldona Dailidaitė-Duršliakienė. Minėjime dalyvavo KTU prof. Jurgis Staniškis, Rimas Mažeika, Vilius Misevičius, Juozas Giedraitis, dabar dainuojantis Vilniaus Karininkų ramovės vyrų chore „Aidas“. Rėda Šakalytė perskaitė  laišką, rašytą buvusios choristės Loretos Urnevičiūtės, gyvenančios JAV. Choristai sukūrė nemaža šeimų. Emanuelio ir Alės Dvarionų šeimoje 1963 metais gimė duktė Eglė (Vindašienė), chore dainavo sūnus Džiugas. A. Dvarionas užtraukė B. Mačikėno mėgtą dainą „Ei, Jurgi, gryčia dega“. Susiėmę už rankų pritarėme ir vėl pasijutome esą „Jaunystės“ dainininkai. Vienam rate Liucija Šimkūnaitė, Pijus Bernotas, Vidmantas Jančaitis. Daug mūsų, ir mūsų dainos skamba! Ir skambės!

Daugelis choristų, vadovų, jau iškeliavusių amžinybėn, žvelgia iš nuotraukų. Kauno Paminklinėje Kristaus prisikėlimo bažnyčioje meldėmės už gyvus ir mirusius choristus, vadovus. Šv. Mišias aukojo mons. Vytautas Grigaravičius. Buvo įnešta „Jaunystės“ choro vėliava, sugiedotas studentų himnas „Gaudeamus“. Angeliškais balsais giedojo „Jaunystės“ choras, vargonavo D. Beinarytė. Pasigirdo nuostabioji Franko giesmė „Panis Angelicus“ (solo D. Beinarytė).

Gegužės 7 dieną Kauno muzikiniame teatre „Jaunystės“ choras parodė miuziklą „Jotvingio rauda“ (muz. Dainiaus Pavilionio) pagal A. Uzdilos istorinę dramą „Pelenų žiedai“. Žavėjo solistai: Evelina Škėmaitė, Laurynas Aukštuolis, Mindaugas Lukoševičius, Aidas Uksas, Džiugas Dvarionas, Gytis Naumavičius, Minvydė Stankūnaitė-Cvilikienė. Pritarė instrumentų grupė. Stebino puikus atlikimas, atkurta senovė pagal K. Janušanienės libretą. Audringais plojimais buvo sutiktas jungtinis kelių kartų choras. Jis dainavo „Kur bėga Šešupė“ (muz. Č. Sasnausko, ž. Maironio), „Kur giria žaliuoja“ (muz. K. Sakalausko, ž. Vanagėlio), „Po aukštus kalnus“ (muz. J. Tallat-Kelpšos), „Jaunystė“ (muz. N. Martinonio, ž. S. Nėries). Dirigavo buvę choro vadovai R. Varnas, A. Viesulas, R. Misiukevičius. „Gaudeamus“ sugiedojo pilnutėlis teatras, dirigavo D. Beinarytė.

KTU Akademinį chorą „Jaunystė“ sveikino buvęs Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas, Savivaldybės atstovai Povilas Mačiulis, Sigitas Šležas, KTU rektorius Raimundas Šiaučiūnas, KTU ansamblio „Nemunas“, chorų „Absolventas“, „Gabija“, „Gintaras“, „Leliumai“, „Aukuras“, „Juventus“, „Ave vita“ ir kt. atstovai. Įteikti padėkos raštai organizatorei Jolantai Jančaitei, D. Beinarytei, buvusiems choro vadovams ir kitiems. Vadovė sveikinusiems dovanojo DVD apie „Jaunystės“ choro veiklą.

Tikimės susitikti unikalioje knygoje – „Jaunystės“  choro istorijoje, kurią rengia buvęs choristas Rimantas Leitanas. Tai bus didžiulis įnašas į Lietuvos kultūrą. Nepamirškime Lietuvos chorų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkės Leokadijos Januškienės palinkėjimo dainuoti kuo daugiau lietuviškų dainų.

© 2011 „XXI amžius“