Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Susitikimai
Teisėtvarka

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Paskatos „Caritas“ veiklai

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI sveikina „Caritas Internationalis“ generalinės asamblėjos dalyvius

„Caritas Internationalis“ konfederacijos generaliniu sekretoriumi išrinktas prancūzas Mišelis Rua

Įkūrimo aplinkybės

Užbaigiant „Caritas Internationalis“ konfederacijos 19-osios generalinės asamblėjos darbus jos dalyvius audiencijoje priėmęs popiežius Benediktas XVI pasakė kalbą. Gegužės 27 dieną vykusiame susitikime Šventasis Tėvas pirmiausia priminė, jog „Caritas“, kuris šiemet švenčia savo 60-metį, buvo garbingojo Dievo tarno popiežiaus Pijaus XII įkurtas netrukus po Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Tuo norėta patvirtinti Bažnyčios solidarumą bei rūpestį daugybei žmonių ir tautų, patyrusių dideles nelaimes praėjusių ir naujai iškilusių konfliktų akivaizdoje.

Naujas etapas stiprinant nacionalinių „Caritas“ sąveiką ir bendradarbiavimą bei ryšius su jų veiklą koordinuojančiu Šventuoju Sostu prasidėjo 2004 metais. Tada palaimintasis Jonas Paulius II paskelbtu dokumentu „Durante l’Ultima Cena“ suteikė šiai struktūrai bažnytinį ir teisinį viešojo kanoninio asmens statusą.

 „Dėl to ši tarptautinė struktūra įgijo ypatingą vaidmenį bažnytinės bendruomenės širdyje ir buvo pašaukta dalintis bendradarbiaujant su bažnytine hierarchija esmine Bažnyčios misija, kurią išreiškia per artimo meilę – meilę, kuri yra pats Dievas“, – pažymėjo popiežius Benediktas XVI. Taigi, „Caritas Internationalis“ tarptautinėje ir nacionalinėje plotmėje faktiškai veikia Bažnyčios vardu, skleisdama bendrąjį gėrį asmenine ir bendruomeniška tarnyste. Per šį liudijimą Bažnyčia pasiekia milijonus vargstančių žmonių, įgalindama juos pažinti ir pajusti Dievo meilės veikimą.

„Mums, krikščionims, Dievas pats yra gailestingosios meilės šaltinis: todėl ši meilė turi būti suprasta ne vien tik kaip bendrasis geraširdiškumas, bet kaip atsidavimas ir aukojimasis, net iki gyvybės aukos už kitus sekant Jėzaus Kristaus pavyzdžiu“, – kalbėjo Šventasis Tėvas. Bažnyčia pratęsia išganomąją Kristaus misiją laike ir erdvėje, ir tokiu būdu „Caritas Internationalis“ savo bažnytine priklausomybe išsiskiria iš kitų socialinės paramos organizacijų. Nepaisant nacionalinių „Caritas“ veikimo formų įvairovės, visos jos lieka ypatingoje bažnytinėje priklausomybėje, tampa vyskupų pastoracinio veikimo socialinėje plotmėje sudėtine dalimi ir todėl turi paklusti jų ganytojiškam vadovavimui.

Darnoje su Bažnyčios magisteriumu

„Caritas Internationalis“ konfederacija su savo visuotiniu profiliu bei minėtu kanoniniu statusu jai priklausančioje humanitarinėje veikloje turi prisilaikyti Šventojo Sosto nuorodų ir Bažnyčios magisteriumo dokumentuose išreikštų principų, patvirtinant bažnytinėms struktūroms būdingą kompetenciją, efektyvumą ir skaidrumą. Ypač svarbu, kad tiek tarptautinėje, tiek ir nacionalinėje plotmėje vadovaujantis sveika antropologine vizija ir katalikišku socialiniu mokymu „Caritas“ įsipareigotų ginti visos žmogiškosios gyvybės orumą ir veiksmingai prisidėti prie žmogiškojo asmens integralios pažangos skatinimo. „Be transcendentinių pagrindų, be nuorodos į Dievą Kūrėją, be mūsų amžinosios paskirties suvokimo rizikuojame tapti žalingų ideologijų grobiu“, – perspėjo popiežius Benediktas XVI.

Tokiu būdu savo humanitariniu ir socialiniu veikimu bei būdama visiškoje darnoje su Bažnyčios gyvenimu „Caritas“ yra pašaukta skleisti katalikiškąjį mokymą visuomeninėje bei netgi politinėje srityse, ypač kai tai liečia vargstančiųjų bei kenčiančiųjų reikalus. Pasiremdamas Vatikano II Susirinkimo konstitucijos „Gaudium et Spes“ mokymu, kad pasauliečiams visuomeniniuose ir politiniuose debatuose nedera „rezervuoti išimtinai savo naudai Bažnyčios autoriteto“ (GS, 43), ypač kada galimi ir leidžiami įvairūs sprendimai bendrojo gėrio naudai, Šventasis Tėvas nurodė, jog yra vertybių, kurias ginant neįmanomi kompromisai. Ankstesniame savo dokumente „Sacramentum Caritatis“ jis yra nurodęs, kad tarp tokių „nediskutuojamų vertybių“ yra pagarba gyvybei ir jos gynimas nuo prasidėjimo iki natūralios pabaigos, pagarba šeimai, grindžiamai vyro ir moters santuoka, tėvų teisė ir laisvė auklėti savo vaikus.

„Tad „Caritas Internationalis“ yra pašauktas darbuotis dėl žmonių širdžių atsivertimo, kad visi mūsų broliai ir seserys pilnoje savo laisvėje ir atsakomybėje galėtų visur ir visada veikti dėl bendrojo gėrio, dosniai aukodamiesi tarnystėje kitiems broliams ir seserims, ypač tiems, kuriems labiausiai reikia pagalbos“, – aiškino popiežius Benediktas XVI. Jis pripažino, jog veikdamos išvien su savo ganytojais gyvybiškai svarbiame Dievo išganomosios ir perkeičiančios meilės liudijime „Caritas“ organizacijos gali tikėtis Šventojo Sosto paramos ypač per Bažnyčios karitatyvinę veiklą koordinuojančią Popiežiškąją „Cor Unum“ tarybą. Dar kartą padėkojęs už artimo meilės tarnystę, Šventasis Tėvas audiencijos dalyviams ir visiems, besidarbuojantiems Bažnyčios karitatyvinės veiklos plačiajame tinkle, suteikė savo apaštalinį palaiminimą.

Strateginiai uždaviniai

Delegatų vardu sveikindamas popiežių Benediktą XVI „Caritas Internationalis“ pirmininku perrinktas Tegusigalpos (Hondūras) arkivyskupas kardinolas Oskaras Rodrigesas Maradiega sakė, kad jo vadovaujama konfederacija, veikdama tikėjimo pagrindu, stengiasi realizuoti svajonę, kad „pasaulis būtų meilės bendrija, viena žmonijos šeima, kurioje neliktų skurdo“. Aiškindamas pirmaeilius kasdienės „Caritas“ veiklos uždavinius, kardinolas sakė, jog svarbiausia padėti išgyventi neturtingiausiems ir labiausiai pažeidžiamiems žmonėms ir bendruomenėms, kurios kenčia dėl įvairaus pobūdžio humanitarinių krizių, kad bent joms būtų garantuota saugi aplinka. Taip pat reikia stengtis, kad visiems būtų užtikrintos lygios teisės naudotis būtinais išgyvenimui dalykais – švariu vandeniu, maistu, sveikatos apsaugos ir švietimo galimybėmis bei tais resursais, kurie būtini žmogiškojo orumo palaikymui.

Kardinolas O. Rodrigesas nurodė, kad pasibaigusioje „Caritas Internationalis“ generalinėje asamblėjoje delegatai diskutavo ir apie politinius siekius, kad būtų pertvarkomos neteisingos (nuodėmingos) sistemos bei visuomeninės struktūros bei kad netgi vargingiausios bendruomenės galėtų daryti įtaką sprendimams ir resursams, kurie nulemia jų egzistenciją, kad iš valdžios ir globalinių struktūrų būtų galima reikalauti teisingumo ir atskaitomybės už savo veiklą. Pačioje „Caritas“ šeimoje reikia stiprinti gebėjimą ir priemones atsiliepti į globalinio skurdo iššūkį, pasiremiant tvirtu tikėjimu, malda ir efektyvia partneryste. „Caritas“ turi būti ten, kur labiausiai reikia Dievo meilės liudijimo ženklų, pabrėžė konfederacijos pirmininkas.

Apie strateginius „Caritas Internationalis“ uždavinius Vatikano radijui duotame interviu kalbėjo ir gegužės 26 dieną naujai išrinktas konfederacijos generalinis sekretorius prancūzas Mišelis Rua. Šis 56 metų ekonomistas, turintis trijų dešimtmečių veiklos patirtį Prancūzijos katalikų pagrindinėje karitatyvinėje organizacijoje „Secours Catholique“ ir tapęs vienu jos vadovų, pakeis iki šiol „Caritas Internationalis“ generaline sekretore buvusią anglę Lesli Ana Nait. Asamblėjos delegatams dėkodamas už parodytą pasitikėjimą ir įvertindamas savo pirmtakės nuveiktus darbus vystant „Caritas“ globalinį tinklą, M. Rua pabrėžė, jog reikia rūpintis mažosiomis ir naujosiomis jo grandimis, kad „šis tinklas būtų stiprus visur ir galėtų atlikti savo misiją“. Dėl to reikia vystyti vidinę komunikaciją ir koordinaciją, keičiantis patirtimi bei resursais.

Kalbėdamas apie katalikų socialinio veikimo prioritetus M. Rua pabrėžė, kad pirmuoju iššūkiu turi būti humanitarinė parama „žmogaus arba gamtos stichinių nelaimių (kurių vis daugėja – M. B.) aukoms“. Antrasis strateginis uždavinys yra „integralios žmogiškosios pažangos skatinimas“, nes tai visada buvo „Caritas“ veiklos pagrindas. Šiuose darbuose reikia ne tik gelbėti vargšus, bet ir padėti, kad „jie galėtų paimti gyvenimą į savo pačių rankas ir judėti į priekį“, tapę aktyviais veikėjais ir savojo likimo šeimininkais. Pagaliau trečiasis prioritetas yra „kova už geresnį ir teisingesnį pasaulį“. Pasak „Caritas Internationalis“ naujojo generalinio sekretoriaus, pastaroji krizė aiškiai parodė didžiųjų iššūkių ištakas: „mes matome, kad pasaulyje perdėtai dominuoja finansai. Mes norime šį pasaulį apversti, kad žmogus būtų sugrąžintas į jo centrą“. O parama vargšams tampa svarbiu įkvėpimu tokiam veikimui.

© 2011 „XXI amžius“