|
Benediktas XVI vyks į Kroatiją
Mindaugas BUIKA
Svarbiausias įvykis šeimų šventė
Kupina naujosios evangelizacijos siekių bus ateinanti popiežiaus Benedikto XVI kelionė į katalikišką Balkanų šalį Kroatiją, kuri kaip ir visa Europa išgyvena nelengvą agresyvaus sekuliarizmo patyrimą. Iškeltą uždavinį gaivinti Senojo žemyno krikščioniškąsias šaknis patvirtina dabartinio Šventojo Tėvo pontifikato apaštalinių vizitų kryptys: birželio 45 dienomis įvyksiantis apsilankymas Kroatijoje bus jau 19-a jo kelionė už Italijos ribų ir 13-a, skirta Europai. Pagal sudarytą būsimosios kelionės Kartu su Kristumi programą, daugiausia įvykių vyks sostinėje Zagrebe.
Ateinančio šeštadienio ryte nusileidęs Pleso tarptautiniame oro uoste Popiežius aplankys Kroatijos prezidentą Ivą Josipovičių jo rezidencijoje. Po to apaštalinėje nunciatūroje priims šalies vyriausybės vadovą Jadranką Kosorą. Tos pačios dienos pavakare Kroatijos nacionaliniame teatre įvyks Šventojo Tėvo susitikimas su Kroatijos pilietinės visuomenės, politikos, kultūros ir verslo atstovais. Šiame susitikime, kuriame laukiama prasmingos Benedikto XVI kalbos, dalyvaus Kroatijoje akredituotas diplomatinis korpusas bei šalyje veikiančių religinių bendruomenių vadovai. Birželio 4 dienos paskutinis įvykis bus Šventojo Tėvo maldos budėjimas su kroatų jaunimu didžiulėje Josipo Jelečiaus aikštėje, kuriame jis pasakys kalbą.
Sekmadienio rytą įvyks svarbiausias apaštalinio vizito renginys popiežiaus Benedikto XVI vadovaujama šv. Mišių auka Zagrebo hipodrome. Papietavęs su Kroatijos vyskupais ir savo palydos nariais naujojoje episkopato būstinėje Šventasis Tėvas sostinės pagrindinėje Švč. Mergelės Marijos ir Šv. Stepono katedroje vadovaus Mišparams, kuriuose dalyvaus šalies dvasininkijos ir vienuolijų atstovai bei seminaristai. Benediktas XVI taip pat pasimels prie palaimintojo kardinolo Alojzijės Stepinačo (18981960) palaikų.
Šį buvusį Zagrebo arkivyskupą kaip komunistų kankinį beatifikavo popiežius Jonas Paulius II 1998 metais savo antrojo vizito į Kroatiją metu. Palaimintasis Jonas Paulius II lankėsi Kroatijoje ir 1994 bei 2003 metais. Vizito pabaigoje Šventasis Tėvas susitiks su dabartiniu Zagrebo arkivyskupu Josipu Bozaniču jo rezidencijoje ir bus iškilmingai oro uoste išlydėtas į Romą.
Pagal paskelbtus Vatikano statistikos duomenis, Kroatijoje iš beveik 4,5 milijono gyventojų 4 milijonai (apie 90 proc.) yra katalikai. Vietinė Katalikų Bažnyčia suskirstyta į 17 arkivyskupijų ir vyskupijų, kuriose veikia beveik 1600 parapijų. Sielovadoje darbuojasi 25 arkivyskupai ir vyskupai, 2343 kunigai, 3711 vienuolių, 1912 katechetų. Seminarijose kunigystei ruošiasi 438 klierikai, dar 149 jaunuoliai mokosi parengiamuosiuose kursuose (mažosiose seminarijose). Kroatijoje išvystyta katalikiškoji švietimo sistema, veikia katalikų universitetas, Bažnyčia išlaiko įvairias sveikatos apsaugos įstaigas, našlaičių prieglaudas, senelių namus, šeimos centrus, reabilitacijos institucijas.
Ginti Europos krikščioniškąsias šaknis
Balandžio 11 dieną priimdamas naujojo Kroatijos ambasadoriaus prie Šventojo Sosto Filipo Vučako skiriamuosius raštus popiežius Benediktas XVI priminė, kad šiemet minimos šalies nepriklausomybės 20-osios metinės. Kroatija susikūrė subyrėjus kelis dešimtmečius komunistų valdytai Jugoslavijos federacijai, po to sekė gana sunkios 19911995 metų pilietinės kovos su iki šiol tebejuntama kaimyninių tautų kroatų ir serbų etnine bei religine (katalikų ir stačiatikių) įtampa. Esant tokiam prieštaringam paveldui bei dabartinio sekuliarizmo spaudimui jaunosioms kartoms labai svarbu gerai išaiškinti turtingos krikščioniškos tautos kultūros pagrindus, aiškino Šventasis Tėvas. Jis džiaugėsi, kad tam pasitarnauja Kroatijos parlamento paskelbti ir šiemet visuotinai celebruojami Boškovičiaus metai, minint žymaus europinio lygio kroatų kilmės mokslininko, filosofo ir diplomato jėzuito Rudžero Boškovičiaus (17111787) gimimo 300-ąsias metines. Šio dvasininko, astronomo ir moderniosios fizikos pirmaeivio gyvenimo ir darbai patvirtina, jog visiškai įmanoma suderinti mokslą ir tikėjimą, tarnystę tėvynei ir įsipareigojimą Bažnyčiai, kalbėjo popiežius Benediktas XVI naujajam Kroatijos ambasadoriui. Toks garsaus mokslininko paveldas jauniems žmonėms įrodo, jog galima dalyvauti visuomenės gyvenime ir kartu likti principingu tikinčiuoju. Jaunimas turi didžiuotis savo šalimi, jos istorija ir tikėjimu, kurio ženklai regimi gausiose šventovėse ir pakelių kryžiuose.
Nurodęs, jog Kroatija netrukus bus priimta į Europos Sąjungą, popiežius Benediktas XVI sakė, kad Šventasis Sostas sveikina šią integraciją, linkėdamas išsaugoti savąjį religinį ir kultūrinį tapatumą. Šiuo atžvilgiu yra svarbu, kad Kroatija, tapdama naujos ekonominės ir teisinės sistemos dalimi, įneštų ir savąjį įnašą ir sustiprintų Europos krikščioniškąsias ištakas. Pastebėjęs, jog dabar madinga neigti ar užmiršti religinę žemyno istoriją, Šventasis Tėvas pabrėžė, jog sakyti, kad Europa neturi krikščioniškų šaknų, būtų tas pats, kas tvirtinti, kad žmogus gali gyventi be deguonies ir maisto. Todėl nereikia gėdytis nuolat priminti šią tiesą ir atmesti tai, kas jai prieštarauja, įskaitant blogą religijos laisvės supratimą, nepagarbą prigimtinei teisei, šeimai ir moralės nuostatoms.
Pabrėžęs svarbų Kroatijos vaidmenį sudėtingame Balkanų regione su jo tautine bei religine įvairove, tarp daugelio tautų, kurios šimtmečiais gyveno šalia, ir skatindamas jų taikų sambūvį, popiežius Benediktas XVI sakė ambasadoriui, kad su malonumu laukia būsimosios apaštalinės kelionės. Pabrėžęs vizito temos Kartu su Kristumi prasmingumą, Šventasis Tėvas sakė, kad šis kartu ir bus išreikštas per jo būsimąjį celebravimą drauge su kroatų tauta. Ir su Kristumi, kuris šimtmečiais lydėjo Kroatijos žmones savuoju gerumu ir gailestingumu, džiaugėsi Benediktas XVI, linkėdamas Kroatijos žemei Dievo Motinos globos ir palaimintojo A. Stepinačo užtarimo.
© 2011 XXI amžius
|